Aš ir mano autistas

F, o kaip tu susikuri ta aplinka be dirgikliu mokymuisi? Ir kiek laiko tu mokinies?
Manau, kad tavo mama taip negraziai pasake is nevilties...gal tu jai trukdai kazkuom, o gal jai reikia tavo kokios pagalbos O tu gal galvoji tik apie save ir svajoji kuom busi "uzaugus" ir nori, kad niekas tau netrukdytu siekti tikslo

Labai ačiū
Papildyta:

Kai būna rami, tai ji sako, ko nori. Dažnai sako, kad ji bus laiminga, kai aš baigsiu mediciną. Sako, kad iš manęs nori, kad gerai mokyčiausi, geriausiai iš visų studentų, ir daryčiau taip, kad dėstytojai atkreiptų į mane dėmesį.

Bandau įvairius variantus. Pas mane yra taip, kad darau įdomiausią dalyką tuo metu. Tai reikia pasidaryti taip, kad dalykas, kurį reikia išmokti, taptų pats įdomiausias toje aplinkoje. Mokantis kad ir labai įdomų mokslą, yra labiau įdomios temos ir mažiau įdomios temos. Tai visada norisi mokytis labiau įdomias temas, ir, kai yra įmanoma mokytis labiau įdomias temas, tai tada sunku sukaupt dėmesį į mažiau įdomias temas. Nu manau, čia visiems aspergeriams būdinga, nes jie žinomi kaip kokio nors dalyko ekspertai su netolygiais sugebėjimais. Dėl to norint išmokti būtiną, bet ne tokį įdomų dalyką, reikia pakeisti savo aplinką taip, kad tas dalykas būtų toj aplinkoj pats įdomiausias, čia netinka neurotipikų metodas "mokausi, nes reikia". Čia mano išrastas metodas, nežinau, ar visiems aspergeriams jis tinka. Ir jeigu taip pasidarau, tai tada daug laiko mokausi.
O negi galima norėti, kad kas nors trukdytų siekti tikslą? Geriausią pagalbą tai aš mamai galėsiu suteikti, kai baigsiu mokslus ir užsidirbsiu pinigų, tai aš jai galėsiu nupirkti visokių dalykų, kurių ji nori.

bet kaip tu viska suvedi...
galbut tavo mamai pagalbos reikia is taves dabar... juk dabar reikia moketi mokescius, uz tavo studijas, valgyt irgi kartais norisi, apsirengt reikia... tiesiog vieni studijas baigia per 4 metus - kitiems ir 10 mazai. Jei sunki finansine padetis - naturalu kad zmogus uzsiveda ir priekaistauja. Zodynas, issireiskimai manyciau = jos busenai tuometinei. Aisku ji po kurio laiko susitvardys, susitaikys su esama situacija ir vel eis savo keliu. pasirinkimo kito kaip ir nera

O kokią pagalbą aš galiu duoti dabar? Pinigų tai neturiu. Manęs nepriims dirbti ten, kur reikia profesinių savybių, nes jų dar kol kas neturiu, turėsiu tik kai baigsiu, o kur reikia žmogiškų savybių, irgi nepriims, nes aš labai blogas žmogus, priimtų tik jei nieko geresnio nebūtų. Aš nesu savarankiška ir žinau tik vieną būdą, kaip galėčiau tapti, tai jo ir siekiu

Man niekas aspergerio nediagnozavo, nors gal ir as juo esu , bet budama studente visada irgi ismokdavau pirmiausia idomius dalykus....galu gale ju net mokintis nelabai reikedavo, tuos idomius mokslus ryte surydavo, o va su neidomiais tekdavo padirbet . Gyvenom mes keturios panos dvieju kambariu bute, triuksmo budavo visada, tai naudodavausi ausu kistukais, nes nemoku mokintis triuksme, viska pamirstu ka perskaiciau.
O kad nenori but trukdoma kai sieki kazkokio tikslo, tai tu ne isimtis.....visi mes to norim, tik deja realybe yra kitokia. Net ir dirbdamas zmogus labai labai megstama darba nuolatos yra trukdomas. To ir tau reiketu ismokt. Galu gale ka tu darysi, kai dirbsi? Jei aties pas tave pacientas su visiskai neidomia tau jo ligos istorija. Ka jam sakysi? Palauk, kai susikursiu man tavo ligai tinkama aplinka , tada ateik?

F, o pagalbos mamai gal nebutinai pinigines reikia Uztai as tau uzdaviau klausima, kiek laiko tu mokiniesi? Ar neuzsidarai kambaryje ilgam ir nori, kad taves niekas netrukdytu? Gal pvz. tavo mamai labai noretusi, kad tu bent kazkiek atitruktum nuo savo mokslu ir sutvarkytum kambarius, ar islygintum rubus, ar atliktum dar kazkoki paprasta buitini darba O galu gale mama dabar nori gerai gyvent, o ne tada kai tu pasieksi savo tiksla. Zinoma jinai nori, kad tu jo siektum, bet turi ir jai padet kazkaip, kad mamai siandien, o ne po keliu metu, gyvenimas atrodytu geresnis. O kas jei tu sieksi , sieksi ir nieko nepasieksi Jei baigsi mokslus ir niekur niekas taves nepriims dirbt? Tu butum ne vienintele, dabar labai daug jaunu zmoniu neturi darbu Tai tavo mamai tas tavo tikslo siekimas, labai jau miglotas gali atrodyt

bet gal yra vietu kur priims dirbti, bet aisku - tau ten neidomu bus
be to kaip ir Zveriuke minejo - pagalba, parama gali buti ne tik pinigine israiska... Galima apsiimt visus namu ruosos darbus, nes mama dirba, gryzta pavargus, galetum gal taip prisidet prie bendro gyvenimo, o gal but jai reikie tiek nedaug - kaip kad pasedet kartu, pasikalbet, gal ji nori issiapaskot apie savo nesekmes darbe (o gal pasidziaugt sekmemis)

Tai gal jūs ir turit kažkokių Aspergerio bruožų, nes tai gana paveldima, dažnai pasitaiko, kad diagnizavus vaikams autizmą tėvai sužino, kas tai yra, ir tada sako "bet tai čia man daug kas tinka, aš irgi toks buvau".
Reikia išmokt, tai aš ir mokausi. Jau didelė pažanga lyginant su mokykla ar pirmais kursais. O pacientų su neįdomiom ligos istorijom nebūna, kiekvienas pacientas yra įdomus.


Aš darau pagal planą, kaip esu nusistačius, be pakeitimų. Tai mama apie tai žino, tik nenori priimti to. Nori, kad nereikėtų plano, tik dėl to, kad jos kažkokiems giminių vaikams nereikia. Ji žino apie planą, jis kabo ant sienos, bet ji specialiai stengiasi sulaužyti ir dar tada rėkia, kai aš sakau, kad tai neparašyta plane. Dabar jūs galite argumentuoti, kad tai yra blogai, nes kai ateis pacientai, tai jie irgi ateis ne pagal planą, ir negi atsisakysiu padėti mirštančiam pacientui tik todėl, kad jis į planą neįrašytas? Ne, taip nebus, nes planas nėra būtinybė pats savaime, jis yra tik priemonė pasiekti tikslui. Tikslas yra saugumo ir užtikrintumo jausmas. Tokį jausmą man sukelia mano aukštos žinios ir įgūdžiai, kai aš pasitikiu savimi ir žinau, kad žinau. Tik būdama gera specialistė, tik žinodama viską aš galiu gerai, normaliai jaustis. Kai aš turiu kažką visai naujo išmokti, tai kol mokausi, tokio jausmo nėra, nes dar nemoku idealiai. + dar yra didelė nežinomybė, kaip mane vėl priims į universitetą tai sukelia nesaugumo, neužtikrintumo, nestabilumo jausmus, kuriuos reikia kažkaip kompensuoti, o pastovios aplinkos susikūrimas yra tik kompensacinė priemonė. Jeigu to nebūtų, aš sėdėčiau kampe ir bliaučiau, ir nebežinočiau, kas po ko bus ir ką daryti.
Tai kambarius galima sutvarkyti ir buitinius darbus atlikti visada tuo pačiu metu, ta pačia eilės tvarka, ir mama tą žino. Tik ji tuo netiki, nes buvo periodas, kai nesvarbu buvo ta eilės tvarka, ir ji argumentuoja "kai tu nori, tai tu viską padarai". Tai aš manau, kad jos argumentas čia netinka, nes tvarkos aplinkoje poreikis priklauso ne nuo noro, o nuo vidinio užtikrintumo jausmo. Kurio šiuo metu tikrai nėra, dėl to ir reikia tų papildomų priemonių. O drabužius aš lyginsiu 2valandas, o mama tą patį padarytų per 15min, dėl to neapsimoka paskirti man šito darbo. O tiek ilgai lyginsiu, kaip sakiau, kad aš blogas žmogus esu, paprastos žmogiškos savybės, tokios kaip drabužių lyginimas ir kiti paprasti veiksmai, yra labai prastos pas mane dėl to niekas nenorėtų manęs priimt dirbt paprastų darbų, dėl to turiu tapti gera savo srities specialiste, taip ir lengviau būtų.
O kodėl aš turėčiau nieko nepasiekti? Kodėl toks pesimistinis požiūris? Čia bet kam taip gali būti, tai ką daryti, tai gal tada visi nieko nesiekiam, nes galima ir nieko nepasiekti, negauti darbo ir tt.

Į vietas, kur nereikia išsilavinimo, o reikia paprastų žmogiškų savybių, nepriims, nes mano žmogiški, paprastieji įgūdžiai labai blogi. Tai išeitis yra tapti kieno nors specialiste ir tada dirbti pagal specialybę. Įmanomi du variantai:
- medicina - iki baigimo liko 2,5 metų, specialybė įdomi, dėl to mokytis būtų lengviausia iš visų galimų specialybių.
- kita specialybė - pradėjus iš naujo iki baigimo liktų 4 metai, būtų neįdomu ir dėl to sunkiau.
Tai susumavus rezultatus medicina naudingiausia ir įdomumo, ir laiko iki užbaigimo prasme. O kodėl jūs būtinai norit, kad aš pasirinkčiau tą kitą, mažiau įdomų ir ne taip greit pasiekiamą variantą? Jūs man ir ankstesniam pokalbyje tai labai siūlėt, bet aš nesuprantu , kodėl?

Namų ruošos darbus aš ir taip nudirbu. Ruošiu valgyti savo vyrui, ir mes abu siūlom mamai, bet mama nevalgo, atsisako, pasigamina ką nors savo iš savo atskirai nusipirktų produktų. Na kartais valgo, bet visada sako, kad šlykštu. Pas mus taip yra, kad vyras perka maistą ir kai kuriuos daiktus, o mama duoda kur gyventi ir moka mokesčius. Nežinau,a r ji nori sėdėt ir kalbėt, nes kai siūlau, tai rėkia, ir klausia, apie ką mes galim kalbėt. O kartais kaltina, kad su manim neįmanoma net pasikalbėti. O kartais kalba normaliai. Tai žodžiu, nelabai aš ką ten suprantu, kaip man kalbėtis, viskas nuo jos priklauso, nes aš visada darau vienodai, o ji skirtingai. Na bet aš ją myliu, noriu jai padėti ir su ja kalbėtis.

Kartą tai išvis nuostabu buvo, ji buvo išvažiavus atostogauti, o aš važinėjau su socialiniu projektu per Lietuvą. Kai atvažiavau į pajūrį, ji pasikvietė mane pas ją pernakvoti, kur ji buvo apsistojus. Tai tą vakarą ji labai gražiai bendravo, be įžeidžiamųjų žodžių ir frazių, ir pati pasakojo savo dalykus, ir manęs klausė, ką aš pasakoju. Ir diskutavo su manim apie mano veiklą socialiniam projekte kaip lygus su lygiu, nors ji paprastai menkina viską, ką aš darau (gyvai kalbant menkina, o giria tik sms žinutėmis).

tai kas kad 2 val - bet jei jie bus ilsyginti - mama tures ta 15 min poilsio ir bus laimingesne
lengva nieks nera, viskam reikia dideliu pastangu, Jei tavo igudziai prasti - tai nereiskia kad tu blogas zmogus, reikia pasistengti, jei kasdien lygintum po 2 val - po metu gal jau ir per valanda ta darba atliktum - tereikia noro, visus neturimus igudzius reikia lavinti
as asmeniskai irgi noreciau tik nueiti i darba ir gryzus pramogauti - deja, turiu ir valgyt daryt ir skalbt, ir namus tvarkyt ir vaikais pasirupint, nebuna taip, kad viskas sukas tik apie asmeninius pacios poreikius - nebent gyveni visai viena Ir tikrai noriu kad vaikai prisidetu, dickis eina i parduotuve, sluoja laiptine, nesa siuntinius i pasta ir parnesa, isnesa siuksles, mazoji tvarko batus koridoriuje, sluosto dulkes nuo lentynu - nes visi gyvenam, visi turim prisidet prie bendros tvarkos. Ir man visai nesvarbu - kad dulkes nuvalytos netobulai, ar valomos labai ilgai (juk jai tik 5 metai) - bet darbus ir pareigas turim kiekvienas savo

Buvo nuostabu, nes mama buvo pailsejus.

tu vis apie ta pati, as to nesugebu, as to negaliu - o gal kartais reikia biski pastengt ir daryt ne tik kas patinka

as nenoriu kad rinktumeis kita, lygiai taip pat as nieko nesiulau - nes nezinau taves, nepazystu Apkritai manau kad si diskusija beviltiska, nes tu turi savo tiesa ir nekreipi demesio i jokias alternatyvas nurasydama - as negaliu, as nemoku - nors bent is rasymo cia jauciasi kad paprasciausiai nenoriu

va todel tavo santykiai su mama daznai buna blogi, bet ne tik mama juose kalta Va todel as ir sakau - kad suprantu tavo mama