Įkraunama...
Įkraunama...

Globėjai plepa toliau, tęsiam

QUOTE(alfija @ 2012 02 01, 16:40)
atsiradus mažam broliui žaidimai tarp vaikų vyksta savaime. Sakykim mažąjį auklėju, baruosi- įrodinėju savo apie mokyklą. Paskui jau jie žingsniuoja žaisti- patys. Ir žaidžia tai kas buvo. Pažaidžia jog vienas mokinys, paskui kad kitas. Pakartoja ką aš būnu sakius- išsišiepę abu. Gerai viskas. Teatre pabuvo, buvo kažkur baugu- ima ir žaidžia, atsirado nauja viekla- susidūrė su dar nepatirtu- išžaidžia.
Aga,maniškiai irgi thumbup.gif Kartais toks kaifas,kad jų keturi-visos situacijos iš visų pusių,iš kiekvieno požiūrio apžaidžiamos.Ir man labai informatyvios-išgirstu naudingų dalykų,kurių tikrai žinau,kad per pokalbius nepasakytų
Atsakyti
QUOTE(Germinė @ 2012 02 01, 17:49)
Aga,maniškiai irgi  thumbup.gif Kartais toks kaifas,kad jų keturi-visos situacijos iš visų pusių,iš kiekvieno požiūrio  apžaidžiamos.Ir man labai informatyvios-išgirstu naudingų dalykų,kurių tikrai žinau,kad per pokalbius nepasakytų


faina. aš tai labai džiaugiuosi, kai mažius kartoja mano žodžius, kaip teisingus pritaiko. Šitoj vietoj tirpstu.
O dėl nepasakytų, mao pasako- mamai reikia sakyti viską biggrin.gif . Viską žinau. Ir tas ir tas išpliurpia ir tiek. Mažius mane vadina mama mamyte. Ateina jog pabučiuočiau. Manau kad pirma paskata yra ta, kad ir jam taip kaip dičkiui būtų, bet ne esmė, esmė tai jog ateina. Bet kokiu atveju pradžioje nakčiai labai nėrėjo būti pabučiuotas, dabar bučiuoja pats, ir ateina pasibučiuoti.
Pagalvojau, kad vasario 8 dieną bus trys mėnesiai kai mes nebeišskiriamai kartu. Kaip tik buvo mano gimtadienis, kai jis gyventi visam laikui atsikraustė pas mus.
Atsakyti
Alfija, tai Jums čia tokia nemenka gimtadienio dovana, su užduotim smile.gif
Smagu, kad Jums sekasi.
Aš iš savo mažiuko daug bučinukų gaunu biggrin.gif . Jis pas mus tikras meilutis biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo arna: 01 vasario 2012 - 19:52
Alfija, vienos "šviežienos" vos nepabaidei smile.gif
Skaitau tavo post'us ir mintis šovė- būtų griekas, jei nesusistemintum visko ir neparašytum knygos apie vaikų adaptaciją, vaiko ir globėjų reakcijas ir pan...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo jurgaite: 02 vasario 2012 - 09:52
QUOTE(jurgaite @ 2012 02 02, 10:50)
Alfija, vienos "šviežienos" vos nepabaidei smile.gif
Skaitau  tavo post'us ir mintis šovė- būtų griekas, jei nesusistemintum visko ir neparašytum knygos apie vaikų adaptaciją, vaiko ir globėjų reakcijas ir pan...


kad šviežienom nebūtų taip baisu parašysiu jog nuo kovo ketinu pradėti žvejoti dar vieną ar du vaikiukus smile.gif .
Tam, kad parašyti knygą reikia visko truputį daugiau smile.gif daugiau informacijos, daugiau tyrinėjimų, daugiau duomenų. Žodžiu, dirbti ne mėgėjiškoj buityje o profesionaliai. Tam reikia daug laiko ir jėgų. Neturiu nei viena, nei kita, nei turiu pakankamai daug kompetencijos. Forumas yra pakankama terpė tuo dalintis, kuo turi. Dar kartą galiu pasakyti, kad labai daug aš pati, tegu ir iš labai skūpios, bet pasisėmiau iš Karusios. Ir dabar semiuosi. Ir iš kitų, žinoma.
Atsakyti
ar tai aš skūpi? blink.gif nu regis čia liejausi iki nežinau ko....
bet nežinau ką iš manęs galima pasisemti...
aktualiai dabar tai bandau moraliai susitaikyti su pirmojo semestro vertinimais ir būsimais pokyčiais... kuriuos turiu pati inicijuoti. mokykla nesiūlo spec. pedagogo, turiu kelintą kartą pati prašyti. ir su abejonės gaidele savyje - gal čia ne vaikas iškrinta iš normų, gal čia mano lūkesčiai jos atžvilgiu per dideli...
Atsakyti
QUOTE(Karusia @ 2012 02 02, 15:16)
ar tai aš skūpi? blink.gif nu regis čia liejausi iki nežinau ko.... 
bet nežinau ką iš manęs galima pasisemti...
aktualiai dabar tai  bandau moraliai susitaikyti su pirmojo semestro vertinimais ir būsimais pokyčiais... kuriuos turiu pati inicijuoti. mokykla nesiūlo spec. pedagogo, turiu kelintą kartą pati prašyti. ir su abejonės gaidele savyje - gal čia ne vaikas iškrinta iš normų, gal čia mano lūkesčiai jos atžvilgiu per dideli...


Ir kuo tie lūkesčiai per dideli? Kad nori normalaus gyvenimo žmogui ateityje?
Jei bent truputį tavo pastangos pasiteisins, jos to vertos.

Papildyta:
[quote=alfija,2012 02 02, 14:21]
kad šviežienom nebūtų taip baisu parašysiu jog nuo kovo ketinu pradėti žvejoti dar vieną ar du vaikiukus smile.gif .


Na, tuomet apsimesti, kad knygai patirties per mažai turi nebebus kaip.
O kokio amžiaus?
Mes pipiriukei brolio laukiam, pribrendom.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo jurgaite: 02 vasario 2012 - 14:42
QUOTE(Karusia @ 2012 02 02, 15:16)
ar tai aš skūpi? blink.gif nu regis čia liejausi iki nežinau ko.... 
bet nežinau ką iš manęs galima pasisemti...
aktualiai dabar tai  bandau moraliai susitaikyti su pirmojo semestro vertinimais ir būsimais pokyčiais... kuriuos turiu pati inicijuoti. mokykla nesiūlo spec. pedagogo, turiu kelintą kartą pati prašyti. ir su abejonės gaidele savyje - gal čia ne vaikas iškrinta iš normų, gal čia mano lūkesčiai jos atžvilgiu per dideli...


tvirtumo, nuoseklumo, žinių. Daug dalykų galima pasisemti. Tą ir padariau.
Gal ir per dideli tie lūkesčiai, aš galvoju kad iš Duksio per daug norėjau pirmoj klasėj. Pagal žinias mums spec.pedagogo irgi nesiūlo, pagal elgesio sutrikimus reikia. Jei mokykloj nebūtų tos klasės( į kurią mes nepatenkam), tai tikriausia ir to pedagogo neskirtų. Su pirmokais niekas nenori nieko dirbti- viską surašo į adaptaciją. Man taip sakė mokykloj. Kaip kitur- nežinau.
O dėl rašymo ir dalinimosi- tai skūpi smile.gif
Papildyta:
[quote=jurgaite,2012 02 02, 15:41]
Ir kuo tie lūkesčiai per dideli? Kad nori normalaus gyvenimo žmogui ateityje?
Jei bent truputį tavo pastangos pasiteisins, jos to vertos.

Papildyta:
[quote=alfija,2012 02 02, 14:21]
kad šviežienom nebūtų taip baisu parašysiu jog nuo kovo ketinu pradėti žvejoti dar vieną ar du vaikiukus smile.gif .
Na, tuomet apsimesti, kad knygai patirties per mažai turi nebebus kaip.
O kokio amžiaus?
Mes pipiriukei brolio laukiam, pribrendom.
[/quote]

ikimokyklinukų/o. Bet čia tai jau kaip išeis. Su labai didelėm problemom vaiko nesinori, bet dažnu atveju tos rimtos problemos ir pasimato tik visai prieš mokyklą arba mokykloje. Turiu galvoje didelius intelekto sutrikimus.
Prieš tai irgi mažesnio norėjau, bet va pasiėmiau ir džiaugiuosi. Iš tiesų džiaugiuosi.
Atsakyti
QUOTE(alfija @ 2012 02 02, 14:21)
kad šviežienom nebūtų taip baisu parašysiu jog nuo kovo ketinu pradėti žvejoti dar vieną ar du vaikiukus smile.gif .
 


Pabūsiu britki. biggrin.gif Nu bet ar tau dabar reikia. Kodėl man atrodo, na žinant tave, kad jei kita taip elgtusi, tai gautų nuo tavęs velnių kaip reikiant. Kad na kaip čia pasakius dar nesusigulėję vieni santykiai, jau keli vėjus kitiems. Pagaliau ar pajėgsi viską.


Ir kad jau tokios visos gudrios ir su patirtim, tai gal galit duoti patarimų kaip iš vaiko išguiti sveiku protu nesuvokiamą netvarkingumą, apsileidimą? mastau.gif
Atsakyti
QUOTE(alfija @ 2012 02 02, 15:47)
tvirtumo, nuoseklumo, žinių. Daug dalykų galima pasisemti. Tą ir padariau.
Gal ir per dideli tie lūkesčiai, aš galvoju kad iš Duksio per daug norėjau pirmoj klasėj. Pagal žinias mums spec.pedagogo irgi nesiūlo, pagal elgesio sutrikimus reikia. Jei mokykloj nebūtų tos klasės( į kurią mes nepatenkam), tai tikriausia ir to pedagogo neskirtų. Su pirmokais niekas nenori nieko dirbti- viską surašo į adaptaciją. Man taip sakė mokykloj. Kaip kitur- nežinau.
O dėl rašymo ir dalinimosi- tai skūpi smile.gif
Papildyta:
ikimokyklinukų/o. Bet čia tai jau kaip išeis. Su labai didelėm problemom vaiko nesinori, bet dažnu atveju tos rimtos problemos ir pasimato tik visai prieš mokyklą arba mokykloje.  Turiu galvoje didelius intelekto sutrikimus.
Prieš tai irgi mažesnio norėjau, bet va pasiėmiau ir džiaugiuosi. Iš tiesų džiaugiuosi.

Suprantu apie ką tu. Jau nuo trijų - ketverių metų matosi. Gal tai kiek egoistiška, bet ir man tuo klausimu pasisekė. Ir tuo džiaugiuosi.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo jurgaite: 02 vasario 2012 - 15:04
QUOTE(Vistik @ 2012 02 02, 15:59)
Pabūsiu britki.  biggrin.gif Nu bet ar tau dabar  reikia. Kodėl man atrodo, na žinant tave, kad jei kita taip elgtusi, tai gautų nuo tavęs velnių kaip reikiant. Kad na kaip čia pasakius dar nesusigulėję vieni santykiai, jau keli vėjus kitiems. Pagaliau ar pajėgsi viską.
Ir kad jau tokios visos gudrios ir su patirtim, tai gal galit duoti patarimų kaip iš vaiko išguiti sveiku protu nesuvokiamą netvarkingumą, apsileidimą?  mastau.gif


Gyvenimas eina, visi keičiasi- aš irgi. Iki kovo dar mėnuo, nemanau jog VTAT parduotuvė, kad atėjai ir ryt pasiūlė, o man tiko. Praeis dar laiko. aš taip manau, kad vasarai jau turėsiu, bet ne anksčiau. Tai va tie santykiai apsigulės iki to laiko, tiek kiek jie gali apsigulėti. Nusistovės po kelerių metų, man gi ne dvidešimt, o užauginti dar galiu.
aš jau sakiau- prieraišumo sutrikimai, bet tu to girdėti nenori. Čia nei blogai, nei gerai. Taip yra ir viskas. Tai mes vargiai ar įveiksim, vis dėl to tai problemos nuo ankstyvos kūdikystės. Visos jos turi su globotiniais ir 80 procentų šiaip su vaikais.
Papildyta:
QUOTE(jurgaite @ 2012 02 02, 16:03)
Suprantu apie ką tu. Jau nuo trijų - ketverių metų matosi. Gal tai kiek egoistiška, bet ir man tuo klausimu pasisekė. Ir tuo džiaugiuosi.


bet taip ir turi būti. Pagal idėją smile.gif
Atsakyti
QUOTE(jurgaite @ 2012 02 02, 14:41)
Ir kuo tie lūkesčiai per dideli? Kad nori normalaus gyvenimo žmogui ateityje?
Jei bent truputį tavo pastangos pasiteisins, jos to vertos.


tikėjausi kad įveiks kalbą - pagrindiniu lygiu.
Jurgaite, kai vaikas, ,,, na, su sutrikimais, visai realiai suvoki, kad genijaus nebus, imi kaip savo 'netobulumą', kad kažkaip savaime imi ir palygini savą vaiką su kolegės ar draugės (trys pirmokės, tų pačių gimimo metų). kali sau į galvą 'nelyginti, nelyginti, geriau įkvėpti vaikui norą, motyvaciją mokytis....... ir. na, neįveikė tos programos bent jau tuo lygiu, kuriuo galėtų, jeigu būtų daugiau pastangų iš jos pusės. pastangų nėra - rezultato -t aip pat. ji tame rezultato nebuvime kol kas nemato nieko blogo "aš gi beveik skitau". tas beveik - pirmą skiemenį skaito, toliau spėja. Rašyti rašo kaip papuola. Esu susitaikiusi, jog matematikai reikia to spec pedagogo, na o bet tačiau...

Alfija - neteisingai galvoji tongue.gif nuoseklumo nerasta. žinau kad reikia po 10 kartų pakartoti, kol kažkas įsitvirtina galvelėje, bet rezultato reikia man pačiai - man nepatinka pyktis ir ištisai kartoti.
iš pradžių labai laužiau pamokas ruošti, padarydavome dar daugiau nei užduota, dabar išlaužiau vienintelį dalyką - kad dirbtų pamokose, nes su mama pamokas ruošti užima daugiau laiko, nei pamokose dirbti. o paskui pamačiau, kad ji nuo pamokų ruošimo pervargsta ir kai atleidau vadeles, pradėjo kiek geriau sektis... vat taip vat//// bandom bandom, ir kai kas išeina..
Atsakyti