Globėjai plepa toliau, tęsiam

tai va mamyte vaikai tėvelių veidrodis

Nu blyn,aš jį su kočėlu pasitiksiu
Mano Jonelis labai mane myli-sako n kartų per dieną,bučiuoja,glosto.Ir ūgis kad šoktelėjo...Įžvelgiat ryšį?
Sprendžia matematikos užduotėles (dičkės pamokas ruošė,tai pats pasiprašė) ir verkia,kad eilutės nepraleido.Tyliai,kad niekas nematytų.O prieš metus būtų patrenkęs viską ir rėkęs,kad nieko nemoka,nieko nesugeba,jam niekas nesigauna,durnas,asilas ir t t Man dar nebuvo tekę susidurt su tokiu vaiko savęs menkinimu.Čia panašu į Jurgaitės panytės nusivertinimą.Čia patėvio "dovana"

dabar profkomitetai šeimyninių problemų nebenagrinėja, ar ne? Galėtum rašyt kaip tarybinės žmonos- taip ir taip vyras neištikimas man imkitės priemonių , dar namų valdybai, ir vietinei deputatų valdybai . Jo, o dabar kočėlas...šitas, reikia bet tu apie pasėkmes žinai, ten toks įstatymas yra apie smurtautojus. Neįsijausk. Nes paskui sulauksim žinutės, čia aš , Germinė, rašau iš kameros- atneškit džiuvėsėlių . Šalta gi bus eilėj stovėt. Pavasario su muštynėm palauk.

Nereikėtų man nei kameros,jei taip nutiktų
Kažkurią dieną sėdim virtuvėj su arbata,vaikai sumigdyti.PZ kažkada buvo pareiškęs,kad per anksti guldau.Bet jie lūžta dar dorai galvos ant pagalvės neįsitaisę.Tai ir sakau:va,matai,ir mama su tėte laiko sau turi,kai rėžimas įvestas.Ir pradėjom kažkaip apie vaikus-kiek paaugo,kaip pasikeitė į gerą.Na,galvoju,paklausiu,ar jam labai sunku Ne,sako,taip faina,kai šurmulys namie,juokas,dainos

Nėra ji nusivertinusi. Tik po kokio barnio, ar norint kažką paįtakoti, gauti sau naudos sulaukiam tokių "siurprizų". O kartais kai pasako- iš koto verčia. Protinga pipirė, žino kur spausti. Giliai lendam, "daug" ir gaunam:)

Iš tiesų tai dabar yra madinga. diagnozuoti žemas savivertes, traumas labai sureišminti, jei nėr tai sukurti tas traumas.
Didelė dalis tos "žemos savivertės" ir nusivertinimo esmė tėra vaidyba ir manipuliacija kitų jausmais. Įdeda jie į tai sveikatėlės, negali sakyt kad nieko neįdeda, bet...va čia nieko negali pirkti už gryną pinigą. Labai rezervuotai reik į tai žiūrėti. Į traumas- geras psichoterapeutas iš karto pasakys. Buvo trauma, na buvo. Ką dabar. augam, atgal nesidairom. Šiandien jos nėr ir pirmyn. Nebesigilinam ir nelendam ten kur nereik. Vaikas užaugs, pats pasakys, jei dar reiks. Jei ne tai ne. Geras, tai tas kuris darbą dirba ir neleidžia dykai laiką pas jį leisti. Pinigus už darbą gauti nori kitaip sakant.
Kas gi yra ta savivertė žema, aukšta čia naujas psichologų arkliukas, madingas. Dabar labai noriai juo jie joja, seniai po vaikystę knaisiojosi, dabar po savivertę. Pakelt ją galima vienaip- dirbti ir tiek, ir siekti rezultatų. Ir nesipeckioti. Geriausias dalykas yra pritarti- sako aš asilas, durnius. Tai taip ir sakyt- tu teisus. Taip ir yra.. ir toliau tęsti- o dabar rašyk, paišyk tvarkykis. Labai greit tai praeis. Jeigu specialistas yra geras- jis tokius vaiko "nusiverinimus" priima kaip noormą. Ir jeim vaikas sako- aš kvailys- jis jam seanso metu nesako- tu protinguolis. Pagal situaciją pritaria. Kai žviegia ir rėkia- aš durnius, taip? Tai taip ir sakai be abejo- negi protingas taip rėktų. Protingi ramiai susišneka. Ir jokių tokiose vietose pasigailėjimų nebūna.
Jaučiu žiauriai skamba. Bet čia yra korekcija ir nusistovėjusių stereotipų laužimas. Skauda ir vaikams ir suaugusiems. Labai labai keistis nori ne daugelis .

10 mėn, 2,5 m. ir 4 m. Truputį baugu.

Labai maži

Na, kaip man patinka tave skaityt
Trečiadienį teismas jau mums Labai laukiu, pagaliau baigsis viskas.. arba prasidės Vis dar esu labai nustebusi ir mėgaujuosi naujais potyriais, tas vagiantis, žviegiantis, kelias dienas nekalbantis ir viską laužantis vaikas, kaip katukas trinasi, glaustosi, bučiuojasi (anksčiau neprisileisdavau taip arti), jokių konfliktų nuo žiemos atostogų pradžios, kai jau su daiktais Namo, o ne į svečius atvažiavo Aš jį 4 metus pažįstu, lyg kas pakeitė, o taip bijojom su B sprendimo suvisam namo pasiimti, nuotaikos buvo "kaip nors suremsim pečius ir užauginsim" Berods pats lengviausias vaikis namie šiai dienai
O mergikei jau 18, lakstom po įstaigas, reikia pinigus sutvarkyt, priregistruot namie, vgn parašė prašymą išeiti.
Dabar piniginio patarimo noriu Gus ji savo pinigėlius į savo sąskaitą. Kadangi labai skaičiuojam juos tai smagu būtų, kad prisidėtu. Bet noriu, kad mokytusi jais disponuot, gal, sakau, duoti kelias sąskaitų knygeles, kad būtų jos pareiga jomis rūpintis ir laiku apmokėt

tu žinai, palaikysiu tą sprendimą. Maži, bet ne taip ir labai kad jau visai. Tarpai yra. Klausimas toks gan paprastas ir aktualus būtų tik apie sveikatą ir protinius sugabėjimus. Ką ten sako daktarai. Gali būti, kad mažesnieji ir visai pragerti, bet gali būti ir kitaip. Jei vadovautis maža mano patirtim tai mano mažiausias, bet va intelekto ir sveikatos problemų neturi.
Baugu, žinoma baugu, bet kaip globotinius gali ir imti. turi tokią teisę tik globoti, nes išlaikyti penkis be pridūrimo- neišeis. Išeisi į dekretines, būsi daugiavaikė mama . Bus sunku, bet dar sunkaiu būtų su dideliais.
Jei kas- kreipkis. Padėsiu pasupti šituos padėsiu, nes dabar jau tu mam ir žinai ką darai

SoS, alfija, padek
Gerbti ir klausyti. Mano neglobotinis, bet toks valdingas, uzsispyres, reksmingas, bet protingas (gal ir talentas koks islys) keturmetis. Gincinasi kaip pasiutes, as zodi jis man 5, neisklauso, nenori girdet kodel negalima to ar ano, kas bus pasekoj, sako kad as nieko nezinau, o is viska zino. Sako, kad klausyt mokytoju ir tevu nereikia, ir tt. Vaiksto i ivairias mokykkleles, ten elgiasi gerai, klauso pedagogu, nu dazniausiai klauso, o namie...
Kaip? Ka daryt?
Prisiminiau: ka daryt, kai taves nemyli niekas, o tu taip visus myliiiiiii

gal nerimauja dėl mamos kiek? Nemoka išreikšti nerimo kitaip, mamai gi ne viskas taip jau ir gerai, o gal jau ir gerai- tokiu atveju labai labai džiaugiuosi , bet baimės lieka. Ir dar nesibaigus trimečio krizė. Su mano dičkiu- sunkaisi buvo keturių metų tarpas . Baigėsi trys- buvo keturi, labai nelengvas vaikinas buvo. Verkė, griuvinėjo, neklausė. Manęs, kitų namiškių. Praėjo savaime. užsispyrimas liko, niekur jis nesidėjo- bet aštrumas, tas toks čili pipiras buvo tuom kartu.
Žodžiu nieko nedaryti- kartoti daug kartų tą patį ir viskas.