QUOTE(rG @ 2011 11 01, 13:54)
Na, tai jei nenori paanalizuoti, vadinasi galima atsakyti tuo pačiu - žmones fotografuoja žmonės todėl, kad tai įdomu. Dėl to nei Tu, nei aš nesam nei geresnė, nei blogesnė, nei įdomesnė, nei neįdomesnė. Ginčytis galim tik dėl konkrečių fotografijų, o kodėl žmogų domina tam tikra sritis ne mūsų galvelėms suprasti

"Del to, kad idomu" - cia apie fotografavima apskritai (juk klausei, kodel mokausi
fotografuoti, ar ne?). Kodel as fotografuoju viska, bet ne zmones (nors fotografuoju ir juos, tik kitais tikslais) - nezinau (pasakyti "nes idomu" siuo atveju yra lengviausias, bet nebutinai teisingiausias atsakymas). Gal del to, jog as nesu "zmoniu zmogus", nesu bendrautoja, neturiu milijono draugu ir pazistamu, megstu mazas kompanijas, o labiausiai - savo pacios

Tikrai, man gerai buti vienai, as nesijauciu vienisa. Ir mano hobiai yra tokie, kuriems kompanijos nereikia. O artimu zmoniu as kazkaip nematau kaip fotografijos objektu. Galeciau, aisku, juos fotografuoti - ir fotografuoju, kas be ko, bet kitaip. Ir tikrai nerodyciau ju nuotrauku forumuose, kritikai. Kita vertus, mane labai zavi gamta, jos nesibaigianti kaita, atsinaujinimas, visos tos formos, spalvos, visa tai, kam mes neturime jokios itakos, nors ir manomes esantys pasaulio viespaciai. Visas tas mus supantis grazus ir sudetingas pasaulis man kartais atrodo daug idomesnis negu jame gyvenantys zmogeliukai... Zinau, kad daug ka sokiruoja toks poziuris, nes juk "zmogus yra didziausia vertybe", bet juk neprivalome visi buti vienodi, o siekianciu iamzinti zmones ir be manes sociai pakanka...
Nezinau, ar suprantamai paaiskinau - cia daugiau tokie ekspromtiniai
pamintijimai , kai nesinori dirbti...