Gyvas maistas / Žaliavalgystė / Raw Food

Gyvas maistas Kas tai yra gyvas maistas? Tai yra tiesiog gyvas, nevirtas ir nekeptas maistas. Toks maistas yra gaminamas naudojant ne aukštesnę, nei 43 laipsniai temperatūrą (jei išvis ji yra naudojama). Tokiu būdu maiste išsaugomos veiklos maistinės medžiagos, nesunaikinami enzimai, vitaminai ir kitos naudingos medžiagos, esančios maisto produktuose.


Šiek tiek sukauptų receptukų rasite čia *Rūtos* blogas

Taip pat išlieka salmonelės, trichinelės ir kitokios -elės. Jeigu jums trūksta vitaminų tai juos ir vartokite, taigi yra labai puikių ekologiškų maisto papildų.

Tai kad mėsos žalios ir kiaušinių turbūt ir žaliavalgiai nevartoja, o šviežius pieno produktus naudoja ne tik jie Ir visokias -elės galima naikinti natūraliomis antibakterinėmis priemonėmis.

Bandau įtraukti į meniu kuo daugiau raw patiekalų, bet visdar kepu ir verdu

Ar dažnai naudojat dehidratatorių?

LAba ryteli




1. Tikrai? Darzovese ir vaisiuose?

2. Vitaminus? O kam jie reikalingi, jei juos galima gauti is naturaliu saltiniu(vaisiu, darzoviu) ir taip jie zymiai geriau pasisavinami organizmo

Idomus zmoguciai, vietoje to, kad suvalgytu tarkim obuoli ir pomidora, jie mieliau renkasi i organizma grusti kazkokia fabrike pagaminta tablete vadinama vitaminu

Na ka gi, kiekvieno pasirinkimas

Beje as keliauju i 'London World Launch - Vitality, Longevity & Genius: The Conference'.

Gero penktadienio ir artejancio savaitgalio

sveikutes,is senosios temos ikelsiu naudinga info,kuria pasidalino,Rasma,aciu jai kas jau zino,nesupykit,naujokem bus naudinga
ingiu viskąč surašyt pati, tai dalį percituosiu surinktos inf-jos, dalį papildysiu
"Daržoves, kurios kaupia nitratus, galima mirkyti vandenyje. 1-2 val. vandenyje mirkytų salotų nitratų kiekis sumažėja 25-30 proc., svogūnų laiškų - 35-40 proc., kopūstų - 25 proc.

Mirkant parūgštintame vandenyje nitratų sumažėja apie 15–20 % daugiau, negu mirkant neparūgštinus (parūgštintame vandenį actu arba vitaminu C)

Gamybai reikėtų naudoti tas daržovių dalis, kuriose kaupiasi mažesnis nitratų kiekis, pavyzdžiui, nulupus agurką bei nupjovus prie kotelio esančią (2–3 cm) dalį, nitratų kiekis sumažėja 15–20 proc.
Kenksmingos medžiagos visada kaupiasi arčiau stiebo – juos nupjaustykite. Taip pat pašalinti reikia išorinius lapus, kotą, galima ir šerdį.

Nerekomenduojama valgyti arbuzo minkštimo esančio prie žievės, čia kaupiasi kenksmingos medžiagos.

Ruošiant salotas labiau kaupiančias nitratus daržoves reikia maišyti su mažiau nitratų turinčiomis daržovėmis.

Daugiausiai nitratų sukaupia šakniavaisinės daržovės: salierai, burokėliai, griežčiai, ridikėliai (visų šalinti tą dalį kuri būna ties lapais). Nitratų ženkliai sumažinsime Iš šakniavaisinių daržovių - morkose (šalinti šerdį) nitratų susikaupia mažiausiai.
Nemaži nitratų kiekiai aptinkami ir Pekino kopūstuose (šalinti kotą, išorinius lapus), poruose (šalinti dalį prie šaknies), cukinijose (šalinti dalį ties koteliu ir žievę - tas pats ir agurkams), kaliaropėse (šalinti dalį prie lapų), salotose (šalinti apatinę dalį prie šaknies), špinatuose (šalinti kotelius, stambesnes 'gyslas'), svogūnų laiškuose (šalinti baltas apatines dalis).
Kopūstui reikia šalinti išorinius lapus, mesti lauk išpjautą kopūsto kotą ir storas 'gyslas', žiediniam kopūstui ir brokoliui - kuo daugiau pašalinti kotelius, paliekant vertingiausius žiedynus. Paprikai, pomidorui reikia šalinti 'vidurius', t.y. sėklas.

Daržoves pjaustyti reikėtų prieš pat valgant. Mat pjaustytuose žalumynuose nitratai tuoj pat virsta nitritais. Tą procesą galima sulėtinti į daržoves įpylus aliejaus – geriausia saulėgrąžų arba alyvuogių.

Pastarosiomis dienomis Lietuvos knygynuose pasirodė į lietuvių kalbą išversta Amerikos lietuvio ir žaliojo maisto judėjimo pradininko bei maitinimosi principų sukūrėjo Viktoro Kulvinsko knyga bestseleris "Kaip išlikti XXI amžiuje". Joje labai detaliai, remiantis įvairiais tyrimais atskleidžiama sveika gyvensena, remiantis žalia mityba. Be to, lapkričio pabaigoje jis pirmą karta atvyksta į Lietuvą ir Vilniuje skaitys paskaitų ciklą apie sveiką gyvenseną ir žalią mitybą.

Daugiau informacijos apie V. Kulvinsko seminarus galima rasti http://www.tiketa.lt..._kulvinsku_6080

mergaites kur rasti kvieciu, noriu juos pati pasidaiginti, radau pardeje skalditus kviecius ir sudaigintus kviecius, bet abejojau ar cia tie

Laba ryteli,

keliam temute i virsu Gal kas eisite pasiklausyti V.Kulvinsko?

pigiau bus jo knyga nusipirkti,nes kaina uz seminara zveriska,mano nuomone

Mane irgi atbaidė kaina...viena diena virš 200 Lt, o visas seminaras virš 800 Lt a, ne Lietuvos žmonių pragyvenimo lygiui toks renginys...Tie kas turi pinigus už šį seminarą dažniausiai dilgėlių ir kiaulpienių salotoms nerauna Aišku, kad bus nemažai norinčiųjų pasiklausyti, bet aš irgi geriau jau literatūros už tuos pinigus įsigysiu

Manau didziosiose Maximose galetu buti daiginti tinkami Ustukiu maluno kvieciai, jei esat vilniete galima paklausineti Tymo turgely, matyt kazkokiu tinkamu daiginti kvieciu butu ir Holos ar Sveiki produktai parduotuvese. Tik nepirkit skaldytu kvieciu - nesudygs, o surugs.

*Rūta*, kaip sekasi zaliavalgiauti? Kiek suprantu, tai tu labiausiai cia zaliavalge. As jei per diena sukapoju salotu bliudeli ir dar kelis senelio obuoliukus (taip pat ir seimyna vaisinu), tai jauciuosi sveikuole.

As taip pat pagailejau lituku i V. K. seminara, bet labai noriu knygutes. Knygynuose apie 55lt, o is leideju 40lt. Tik dar nezinau kaip, kur atsiimti ja reikia.