Mamos ir anytos:padeda ar trukdo?III

Manau antras variantas greiciausiai gali buti, kad as ju seimoj nepageidaujama. Bet jeigu jie vis tiek pas mane lankosi su dirbtinemis sypsenomis, tai galejo bent is mandagumo pakviesti kitaip galetu tureti bent savigarbos nesiverzti pas mane i svecius. O kadangi man jau anyta buvo tiesiai sviesiai pasakiusi, kad as netinkama zmona jos suneliui, tai dabar akivaizdiziai demonstruoja, kad netinku i poras ir kriksto mama buti (juk apskritai netinkama pora). O anksciau jau pati uz visus buvo nusprendusi, kad jos dukra tures krikstyti mano vaika, tai as jau pasakiau savo vyrui, kad tik per mano lavona gales tai padaryti. Ir as taip pat jos nekviesiu i vaiko krikstynas, jei ji taip darys. Taip, ir beda cia gal ne vien tose krikstynose, gal butu smulkmena, jei su vyru butu galima pasikalbeti, sulaukti nors kokio supratimo. Ir as taip galvojau, kad tokiu situaciju bus dar, nes viena praeis, o atsiras vis kitu, vis nauju.... Ir cia reikia kazka daryti, kazkaip isvystyti dialoga vietoj monologo ir kazkaip padaryti, kad jis ir jo seima mane gerbtu, tik nezinau kaip kalbeti jau, kad buciau isgirsta ir kad butu jiems svarbu kaip as jauciuosi.

aš jums pasakysiu taip, visų pirma nestatykit savo principų prieš uošvienės nors greičiau prieš vyro giminę principus, jūs neturit sąjungininkų šitoje kovoje todėl krisit labai greit dar galėtumėt bandyt šakotis iš serijos manes nekvietė į krikštynas ir aš nekviesiu jei jus vyras nors truputį palaikytų arba bent jau būtų abbejingas jūsų konfliktams su aplinkiniais, bet dabar situacija oi kaip ne jūsų pusėje, viską ką jūs galit daryt, kad pradžioje išlaikyt savigarbą bent jau savo pačios akyse ir jaust, kad nors kiek kontroliuojat situaciją tai manipuliuot savo vyro šeimos kvailumu, bet jokiu būtų neskelbt atviro karo, tada jūs išlošit laiko apmąstymui kaip ir ką daryt, kaip vyrą pasukt tinkama linkme, kaip tyliai ramiai uošvienę statyt į vietą, bet čia toks pastovus metodinis veiksmas, reikalaujantis kantrybės ir ištvermės bei šaltų nervų, o jų pas jus kol kas man regis nerasta
toks vat mano patarimas ir būtų jums šiai dienai kol kas principai ir atviri konfliktai negali būt jūsų sąjungininkai ir ginklai

O vyras jus myli? Jei taip, tada galima butu su anyta elgtis graziai ir kai ji prades ant jusu varyti vyras turetu pamatyti kaip yra is tikruju. Galima kokioj kritinej situacijoj ir asarele nuvarvinti, tik cia reikia atsargiai. Beje ka vyras sake apie tai, kad nepakviete i krikstynas?

Va, man irgi įdomu, ką tokiosi situacijose vyras daro...

vyras dažnai jei jau myli žmoną, myli ir savo mamą ir čia tik žmonai norėtūsi ir būtų labai patogu, kad jis sudrausmintų savo motiną taip kaip ji žmona nori, bet manau dažnai taip nebūna ir iš vis jie patenka tarp dviejų ugnių savo mylimų moterų, jei vienos pusę palaikys nuo kitos sprigtą gaus, geriausiai būtų, kad jie nesikištų iš vis kur dvi bobs pešas vyrams arba ne vieta arba į skūrą nuo abiejų rizikuoja gaut

Tai gal ir jūs nutaisius dirbtinę šypseną, nueikit į krikštynas. Galbūt tai ir reikš, kad reikia paminti savo išdidumą, bet neleisit jiems gauti tai ko nori ir mėgautis tuo. Jei jūs neateisit į krikštynas, jie tik apsidžiaugs, nes matys vyrą be jūsų, o jei ateisit, pamatys, kad jūs esat šeima ir kartu lankotės šeimos šventėse, kaip ir dera šaimai... Tik neprovokuokit jokių pykčių, neparodykit savo silpnumo, nes tikiu, kad jie mėgaujasi galėdami jus erzinti, pykdyti. Tam prireiks itin šaltų nervų arba gero humoro jausmo.
Papildyta:


Bet vyras privalo pasakyti savo mamai, kad jis pats išsirinko žmoną, kad dėl jos nuomonės jos nepaliks ir neleist žemint nei žmonai mamos, nei mamai žmonos. tebūnie jos ne geriausios draugės, bet kad gyvenimas nevirstų košmaru, pagarba turi būt. Tiesiog reikia nubrėžti ribas.

Nezinau ar myli, daznai apie tai galvodavau. Gal jis meile supranta kitaip, nes as nesuprantu kaip galima mylimo zmogaus neisklausyti, kaip gali nerupeti kaip jis jauciasi. Visokiu buvo situaciju, buvo, kad ir verkiau, bet jis tiesiog nekreipdavo i tai demesio ir pasakydavo, kad bus taip kaip nori mama ir viskas. O kad nepakviete i krikstynas tai jis pasake "nu ir kas, tai as vienas tada nueisiu".

Tai va, vyras pasake, kad eis ten vienas, nes as nekviesta ten, tai as negaliu eiti.

oho, nėra taip normalu, kad vyras žmonai taip pasako, nes maniškis greičiau ir pats neitų, nei eitų be manęs. O čia taip visada pas jus buvo? Jaučiu čia pas jus su šeima problemod, o ne su anyta. Gal kokia šeimos terapija padėtų suprasti ką daryti ir kaip viską išspręsti.

Tada jau čia problemos ne su uošviene, o su vyru... Sunku ką pasakyt, nežinant situacijos, todėl - arba jis pavargo nuo nuolatinių nesutarimų tarp jūsų ir jo šeimos, arba jis iš tų, kur nelabai gražiai elgiasi su žmonom, ir jūsų santykiai ne patys geriausi.

Turbut problema ta, kad mama vyrui yra sventas dalykas ir ji visur ir visada jam bus teisi, ka besakytu ar ka bedarytu, o ji yra piktybiskas zmogus nelinkintis gera. Buna kuri laika ji uzsiemusi, kai jie reciau susiskambina, tada pas mus seimoj viskas pagereja, atsiranda daugiau supratimo, pasidaro ramiau. O jei vel ji ka pasako ar padaro, vel prasideda nesutarimai. Tiesa, nezinau kur cia is esmes problema didesne, ar kad anyta piktybiska, ar kad vyras daznai savo proto neturi ir yra aklai valdomas motinos. O as su anyta atvirai susiginciaju tik viena karta, tada ji issake savo nuomone apie mane. Dabar ir ji ir as tiesiog dirbtinai sypsomes viena kitai, kai ji nekviesta isiverzia pas mane i svecius ir pareiskia ka ji darys ir kokie jos tolimesni planai ir kaip "tures buti, nes taip noriu". Jau vos susituokus anyta pasake, kad "ziurek buk man gera, nes as tavo vyrui labai svarbi, tai jeigu busi man gera, tau bus gerai, o jei ne, tai pamatysi kaip bus tau". Turbut tai daug ka pasako.
Papildyta:


Tai va, mano draugiu vyrai tiesiog neina i tokias sventes be zmonos, taip ir pasako, o man kartais net truputi pavydu ir skaudu, kad pas mane viskas ne taip. Terapija gal ir padetu, jei butu imanoma ten nueiti su vyru, bet jo ten neimanoma nutempti, nes jis niekur nemato problemos ir jei kas, tai visada sakys, kad problemu turiu tik as, o jis problemu niekad neturi. Kaip neimanoma isgydyti alkoholiko, kuris nepripazista, kad yra alkoholikas, taip ir cia panasiai gaunasi.
Papildyta:


Dabar jau taip nemalonu man buna vos isgirdus ka nors apie uosviene , kad net siurpas nupurto, lyg kokia alergija nuo jos man butu, nes taip pavargau visus du santuokos metus sypsotis ir taikstytis ir tyleti, kai manes negerbia ir visaip issidirbineja. O atvirai parodzius, kad nesiduosiu negerbiama, matau, kad as esu vienas karys pries armija, bet norisi tik vieno, kad paliktu ji mane ramybeje ir nelystu i mano seima. Nemaloniausia yra tai, kad nenoriu, kad ji bendrautu su vaiku, nes instinktyviai norisi vaika apsaugoti nuo suktu zmoniu, kurie isore sypsosi, o mintyse nieko gera nelinki. Nezinau, kaip reikes paaiskinti vaikui, kad nepasitiketu labai senele, kad viena diena netektu verkti supratus kas tai per zmogus ir kaip tetis negerbia mamos ir kitiems leidzia negerbti.

Tai gal pasiūlykit vyrui išsikraustyt pas tą "šventą dalyką" ir su juo gyvent. Nu tikrai pakelčiai vėjus