QUOTE(Nadruvė @ 2012 09 14, 10:47)
ir šeip prisiminkit, kad niekuo jūs nerizikuojat, aš reguliariai vis uošvienei pasiūlyčiau sau susirast geresnę marčią, sakyčiau laukiu nesulaukiu kada į savo namus parsivesit sau marčią, jauną, gražią, paklusnią tik kai parsivesit nepamirškit manes pasikviest, kad į tą stebūklą galėčiau pasižiūrėt 

Liuks


Papildyta:
QUOTE(Lauroske @ 2012 09 15, 00:38)
Kažin ar būna gerų anytų ir gerų santykių su jomis? Aš saviške negaliu skustis, tačiau ji gyvena už kelių tūkstančių kilometrų, tai gal dėl to viskas gerai. Mama mano irgi toli ir nesikiša nei į mano gyvenima, nei į vaikų auklėjimą. Ir tiesą, sakant man gaila, kad visi artimieji toli gyvena. Net sutikčiau kesti kvailus pamokymus, kad tik jie būtų šalia. O gal tik dabar taip atrodo?
Paskaičius jūsų komentarus, man darosi baisu dėl ateities, nes pati turiu du sūnus. Negi laukia senatvė vienatveje ir be anūkų? Dauguma marčių taip neigiamai atsiliepia apie savo anytas ir nenori nei jų matyti, nei prie savo vaikų prisileisti. Liūdna paskaičius.
Paskaičius jūsų komentarus, man darosi baisu dėl ateities, nes pati turiu du sūnus. Negi laukia senatvė vienatveje ir be anūkų? Dauguma marčių taip neigiamai atsiliepia apie savo anytas ir nenori nei jų matyti, nei prie savo vaikų prisileisti. Liūdna paskaičius.
Maciau as ir geru anytu, kai ligoninej gulejau. Maciau, kaip jos laiko marcias uz rankos, kaip laukia vaikelio, kaip kartu dziaugiasi ir liudi kaip geriausios drauges. Buna, tikrai buna ir geru, pati labai tokios noreciau. O jei kada turesiu sunu, tai mazu maziausiai bandysiu isklausyti ir suprasti marcia, kad sakytu man viska atvirai, nemegstu pasleptu pykciu. Jeigu bendravimas atviras ir nuosirdus, tai tada viskas ir gerai, o kitaip buna ir i meksikietiska seriala pradeda panaseti.