Aš visada sakiau, kad jeigu gimdysiu vaiką tai tik MB ir sau,o ne seneliams. Visą nėštumą ir iš karto po gimdymo rėkiau kad pagalbos man nereikia, bet mama kaip nujausdama, "sedėjo" ant sudėtų lagaminų. Ir vualia, vaikui suėjus dešimt dienų, paskambino apsižliumbusi ir užsikukčiojusi "savarankiška" dukra, ir papraše mamos pagalbos.

Aišku neilgam,kantrybės man užtęko keturiom dienom, bet kažkiek atsigauti ir stoti į vėžias spėjau. O dabar abi močiutės užseniuose, tai plušames dviese su vyru,aukles geros nerandam, daržui man atrodo dar per maži. Sunku aišku, bet viskas išaugama.

O apie komentarus vaiko auginimo klausimais,tai tiesiog reikia įjungti " nieko negirdžiu" mygtuką ir daryt savaip.
Papildyta:
QUOTE(noli moli @ 2012 10 14, 12:40)
mano mama nesikisa, tik pasako, bet nekartoja to 1150 kartu, o anyta viska daro priesinagi,Myliu ja be proto be krasto, nes jei ji man nepatarinetu mes visai neturetume apie ka sneketi
kantrybes moterys:0 mes viska istversim:)
Labai pažįstama situacija. Bet čia ne tik vaiko auginimo klausimais, mes ir iki vaiko atsiradimo su ja nelabai radom bendros kalbos.