Mano močiutė (tėčio mama) buvo iš tų anytų, kurioms sūnaitėlis visada pats geriausias, pats mylimiausias ir visoms kitoms boboms per geras, tik jai Apvaizdos skirta zinoti, kaip juo pasirūpinti. Ji realiai ir išskyrė mano tėvus. Ir aš niekada nepamiršiu, ką ji man pasakė praėjus metams po tėčio mirties: "Žinok, jei kada turėsi sūnų ir reikės jį atiduot kažkokiai bobšei - gal suprasi, kaip aš jaučiausi. Aš visada sakiau, kad sūnui mama turi likti svarbiausiu ir mylimiausiu žmogumi gyvenime. Aš labai atsiprašau, aš sugadinau mažiausiai tris gyvenimus: savo, tavo mamos ir labiausiai - tavo tėvo. Vaikai yra ne tau, vaikai - gyvenimui. Net negalvok tekėt už diedo, kuriam mama bus reikalingesnė, nei tu, nes tai yra tiek psichologiškai, tiek biologiškai nenormalu. Lygiai taip ir tavo sūnus, jei tokį turėsi - jis turi tave gerbti, turi mylėti, bet jo gyvenimas - jo šeima ir jo žmona. Labai prašau, kai ateis laikas tau rinktis, prisimink, ką šita sena boba dabar sako, nes padarysi baisiausią klaidą gyvenime." Tai buvo vienintelis moralas, kurį apskritai per visą gyvenimą išgirdau iš tos išsilavinusios, inteligentiškos moters, sūnaiėlį dievinusios ir laikiusios prie skverno visą gyvenimą. Pokalbis vyko prieš gerus keturis metus, bet vos ne žodis į žodį atsimenu iki pat dabar. Aš žinau kiek tas jai, įpratusiai gyventi pagal savas taisykles ir be proto išdidžiai moteriškei, kainavo. Manau, kad ji visiškai teisi.
O va dabar būsima anyta gali tapti labai realia priežastimi atšaukti visus vestuvinius planus
Nors ji ir toli gyvena, su sūnum kaip ir mažai bendrauja, bet... Ne tai, kad manąjį labai reguliuotų, bet pabrėžtinai reikalauja, kad visi būtų viena didelė "šeima" ir laaabai jau gerai žino, kaip kas turi elgtis, kada ką sakyti ir daryti. Prieš ją visada turi būti pabrėžtinai geros nuotaikos, visada už viską dėkingas. Ir klausyti jos aklai, nes jos auklėjimo metodai - vieninteliai teisingi. Jeigu jau dabar žino, kur mano šeima pridarė klaid mane auklėdama, tai kas bus, kai atsiras anūkų?
Laimei dar, kad monojo briedžio ji taip nemyli, kaip jaunesniojo sūnelio, tai dar kartais pritaiko "daryk, kaip išmanai" strategiją ir per daug nesivargina daryti gera
Už tai jaunesnysis sūnelis, nors namie turi skalbimo mašiną ir gyvena su savo mergina kitame mieste, bet vos ne kiekvieną savaitgalį veža mamai skalbti nešvarius drabužėlius, matyt, tik mama taip sulankstyti gražiai temoka
na, bus kaip bus.... dar daug laiko , kol dukrytės suaugs.. nros tie metai labai greitai bėga.... 
į svečius pas anytą net kojos negaliu kelti, nes kiekvieną kartą pradeda klausinėti, kodėl dar pas gyd. neinu (pagal ją, tai turėčiau kas savaitę pasitikrinti 
), net gyd. man jau buvo išrinkusi 
prikaišioja, kad per mažai valgau, kag turėčiau gerti daugiau vitaminų ir t.t. Pvz., aš nemėgstu pieno, tai jei netyčia kartu pietaujam, būtinai man duos stiklinę pieno ir paaiškins, kad aš nieko neišmanau ir turiu pamėgti pieną 
