
ačiū merginos už palaikyma

Mamyte labai grazi "karvytė"
Sveiki prisijungę
O taira tai kaip visada fantastiška


O taira tai kaip visada fantastiška


QUOTE(juruliutuke @ 2013 01 13, 10:29)
Mamyte labai grazi "karvytė"
Sveiki prisijungę
O taira tai kaip visada fantastiška



O taira tai kaip visada fantastiška


pati irgi senai matyta girdeta - kaip sekasi ?

nesikeiciam

sorry uz paklode
man patinka baltasnukiai šunys. Tuomet nesimato,kai jie pradeda žilt.

Kur jūs gaunat tokių mielų megztukų?

QUOTE(ojee @ 2013 01 09, 19:19)
Sveikos merginos
Seniai besirodem
va kaip atrodo musu Benas
Uzvakar sventem 12,5 metuku 




Jau gražumo šuo

Čia Troja ir vėl


Uploaded with ImageShack.us

Uploaded with ImageShack.us
Sveiki, norėjau parodyti gražuolę Pandą bei jos šeliones žiemą 



Oi, kaip seniai šitoj temoj buvau... Turbūt jau iš seniausiųjų nieko nelikę čia. Mūsų senolė nuotykių ieškotoja Masha jau sulaukė 13... Ateinu su tokiu kaip ir moraliniu klausimu: kaip žinot, kada jau laikas su savo šuniuku atsisveikinti? Jai pieno liaukų vėžys. Veterinarai palieka šį klausimą patiems. Ji jau numetus daug svorio, beveik visą parą guli, ėda, bet prie ėdalo nebepuola, kaip dar darė prieš kokį mėnesį. Lėta, liūdna... Nenoriu, kad jai skaudėtų, bet nenoriu ir per anksti apsipsręsti... Nuostabus šuo. Mums taip fantastiškai pasisekė, kai ją radom... Ir neleido nei sekundei suabejoti, kad buvom teisūs, ją priglaudę
Pati geriausia.... Kantri linksmuolė, išmintingoji draugė, "ėdaliuko vergė"
Ir nuolat nuotykiai... Kur Masha bepasisuko, ten šeimininkams liūdna nebuvo
Šuo, kurio gyvenimas vertas jei ne knygos, tai bent kelių gerų pasakojimų... Kokia ji vis dar graži... Ir visiškai nepražilusi (ji mėlynoji stafukė
). Tik ant letenėlių jau kai kur pragulos... Žinau, kad jau visai nedaug liko, bet ar jau dabar, ar po kelių savaičių? Jau su dviem šuniukais atsisveikinau, bet kažkaip atrodė, kad Masha bus amžina... Kvailai skamba. Glosčiau dabar, o ji nei krust... Guli ir tiek...




puikiai suprantu šiuos jausmus - analogišką dilemą turėjome su pirmu šuniuku
. kol daug gulėjo, bet ėdė ir dar nors vangiai, bet dar gana noriai ėjo į lauką - delsėm. apsisprendėm dėl atsisveikinimo, kai pradėjo nuolat viduriuoti ir tyliai inkšti. į lauką paskutinį kartą išnešėm ant rankų - tačiau jau nebenorėjo vaikščioti. supratom, kad jau skauda, kad jau laikas. po 15.5m. kartu net ir tada buvo labai sunku priimant TĄ sprendimą
.
stiprybės jums ir dar džiaugsmingų akimirkų


stiprybės jums ir dar džiaugsmingų akimirkų
