Gyvenimas Ispanijoje

Tuo labiau, atvaziuokite, issinuomuokite kur busta pusmeciui, kainos ilgalaikes nuomos visai kitokios, nei nuomos atostogines, galit uz menesi moketi tiek, kiek uz atostogu savaite. Apsizvalgysit, isijausit, atsirinksit kas prie ko, pabandysit darbu paieskot, kalbos pramokti. Tada ir rimtus sprendimus galima priimineti

Hola,

o gal yra gyvenanciu Andaluzijoje, konkreciau domintu Costa de la Luz...

Kadangi LT mane vis labiau nuvilia...ne tik vykdoma politika, bet ir išnaglėję darbdaviai, kurie tikisi kad super atsakingą darbą dirbsi už 1000 lt į rankas, prastas medicinos aptarnavimas, paniurę žmonės ir KLIMATAS. Nuo mokyklos laikų žavėjausi Ispanija, jos gamta, kultūra, kalba. Dabar iškilo dilema, kur emigruoti? Dedant pliusus (tarp Anglijos ir Ispanijos) - laimi Ispanija, širdis taip pat link jos linksta. Tačiau abejones kelia per žinias skelbiama labai sunki padėtis, bedarbystė.
Gal galėtumėt patarti, kur daugiausiai yra darbų Ispanijoje? Kur daugiausiai tarptautinių kompanijų, kur reikalingi jau su patirtimi kvalifikuoti darbuotojai, kalbantys keliomis užsienio kalbomis.
Gal Madridas? Barcelona mane labai žavi, bet tai labai brangus miestas, dar prisibijau katalonų kalbos. Ar čia tik mitas, kad būtina mokėti katalonų kalbą, jei gyveni Barcelonoje?
Būčiau labai dėkinga už atsakymą

Nu jeigu ispano paklaustum tai jis tau isvardintu kad ji nuvilia Ispanijoje butent tie patys dalykai kuriuos pirmam sakiny paminejai Na, zinoma, isskyrus klimata. Dabar visuose laikrasciuose skamba apie tai kaip Ispanijoj niekas jaunu zmoniu nevertina, visi bega i Vokietija ir t.t. Man sunku komentuot, man nei Lietuvoj labai blogai nebuvo, nei cia kazkokia nevertinama jauciuosi. Zmogus turi laisve but kur nori. Nors galiu pritarti, kad atlyginimai cia nera dideli ir nemanau kad kils ateinanciais metais, o kainos kyla. Kita vertus jeigu poreikiai labai mazi tai pragyventi nesunku, maistas nebrangus, komunalines paslaugos irgi. Nors kai mano poreikiai siek tiek didesni nei pamineti, tai atlyginimas tikrai neleidzia gyventi taip, kaip noretusi. Deja. Manau, darbu reikia ieskoti dideliuose miestuose, arba turistinese zonose, bet tik sezono metu, ziema mires reikalas. Geriausiai finansiskai laikosi katalonai, baskai, bet cia tradiciskai. Ar krizes metu ar ne krizes. Be to, situose regionuose ir gyvenimas pats brangiausias ( man teko pagyvent pries tai pietuose ir dabar Barselonoje, tai biudzetai nesulyginami).
Papildyta:


Zuvyte, tai jeigu ieskai kvalifikuoto darbo, paziurek i www.infojobs.es, tai pagrindinis darbo paieskos tinklapis visoje Ispanijoje. Kvalifikuotu darbuotoju visuomet reikia, bet kai tokia bedarbyste gali isivaizduoti kokie konkursai buna i kiekviena vieta. Del kalbos, taip daznai, Barselonoje darbo skelbimuose raso kokias kalbas reikia moketi ir katalonu, zinoma, viena is ju. Bet yra ir darbu, kur net ispanu praso vidutinio lygio, o pvz reik moketi vokieciu + prancuzu ar kazka panasaus.

Dėkui už nuorodą
Apskritai dažnai žmogui atrodo, kad kitur yra geriau, ypač kai pasiklausau istorijų a la kaip jai pasisekė
Neguodžia jūsų nupasakota darbo rinkos padėtis Ispanijoje. Matyt teks ir toliau daryti tai, kas nepatinka vien tam, kad užsidirbti pinigų. Turiu omenyje toliau dirbti LT. Mano poreikiai nemaži, nes turiu hobius, kurie reikalauja nemažai išlaidų

Zuvyte, tai turbut pirmiausia reikia nusistatyt tikslus. Ko tikites is kitos salies? Pinigu, geresnio klimato ar kazkokiu kitokiu dalyku? Jeigu tiketes uzsidirbti daug pinigu, tai manau, tai nera labai tinkama salis. Na, isskyrus, atvejus jeigu gautumet darba tikrai geroje kompanijoje. Bet tada ir dirbti DAUG reiktu. Tuomet jau gal geriau koki Londona rinktis, nei Barselona ar Madrida. Cia sunku pasakyti, nuo kiekvieno prioritetu priklauso. Bet jau vien tai kad ispanai (paprastai ziauriai seslus zmones neislendantys is savo kaimo) pradejo masiskai emigruoti, turbut daug ka pasako apie dabartine padeti ir darbo bei atlyginimu galimybes.

Vienaip ar kitaip linkiu sekmes Gal ir jums pasiseks tik aisku, gal ne pirma diena po atvaziavimo.

Beje apie hobius kalbant tai tas kvepiantis, apie kuri, manau, snekate man persikrauscius i Ispanija sumazejo iki minimumo, tai turbut reiskia, jog dar nepasiekiau to pragyvenimo lygio, kuri turejau Lietuvoje. Tas pats ir su kelionemis. Dar negaliu keliauti, nes tam neuzsidirbu. Nors Lietuvoje atostogaudavau uzsienyje 2 kartus per metus. Kraustantis i kita sali reikia su tuo susitaikyti, jog tenka pradeti kaip ir nuo 0 viska.

As sutinku, kad pries priimant toki sprendima reikia labai gerai zinoti, ko nori. Manau Ispanija nera ta salis, kuria reikia rinktis, jei tikslas yra daug uzsidirbti. Aisku Madride ar Barcoje galima gal surasti labai geru darbu, tik tada ir dirbsi taip, kad tos Ispanijos ir klimato mazai matysi Ispanija man yra geras pasirinkimas tiems, kurie prijaucia cionyksciai filosofijai ir gyvenimo budui, ir manau pasistengus cia galima rasti gera aukso viduriuka - uzdirbti pakankamai, kad gerai gyventi ramiai nuostabioje salyje ir megautis jos teikiamais malonumais. Reikia labai aiskiai suprasti, kad tas pats vidutinis atlyginimas yra visai kas kita Barcoje negu kad kazkur mazesniame mieste, nes uz tokius pinigus kaip Barcoje issinomuosi kambariuka ar butuka nekokiam rajoje, kazkur kitoje vietoje issinuomuosi padoru ir gera busta. Tas pats liecia maisto ir kt kainas.
Aisku labai priklauso kokias kalbas zinot ir kokioje stiryje turite patirties. Turistinese zonose, o ju cia nemazai, kalbos yra didele vertybe. Aisku ispanu moketi irgi butu gerai. As tai sakyciau jei mokat pvz aglu+vokieciu+rusu+ispanu, vaziuokite drasiai ir nekreipkite demesio i jokias krizes
Velgi reikia suprasti dar viena dalyka, krizes suvokimas yra kiek kitoks pvz Lt ir Esp, cia jie jau jauciasi labai dideleje krizeje ir ziauriai blogai del to, kad neuztenka pinigu savaitgaliais iseiti su draugais/seima i barus restoranus pasedeti, pavakarieniauti. O ne del to, kad skaiciuoja centus, kad vaikams ant varskes sureliu pries alga uztektu.

Vat būtent, kad man gyvenime pinigai nėra Nr 1 Man tikrai pakaktų to, kad uždirbčiau tiek, kad užtektų normaliam pragyvenimui. Kad parduotuvėje nereikėtų ieškoti nukainuotų ar kuo pigesnių gaminių. Tiesiog, kad nereiktų gyventi nuo algos iki algos, skaičiuojant kiekvieną centą.
Savo būstą LT jau turiu, tikrai man nereikia kalnų šlamančių, kad taupyčiau, o grįžusi į LT investuočiau, kaip kad dauguma aplinkinių daro. Tuo atveju tikrai greičiau jau lėkčiau į Norvegiją.
Aš labiau linkusi džiaugtis tuo, kas supa mane, t.y. gamta, žmonės, geras klimatas (aš esu priklausoma nuo saulės Ji man tiesiog kelia nuotaiką ). Pamatyti kuo daugiau renginių, įvairių žmonių, su jais susipažinti, bendrauti, iškylauti (manau, tam visai nereikalingi restoranai)...tiesiog pagyventi kitaip nei LT, labiau atsipalaidavus, tiesiog mėgautis gyvenimu. Man prabanga svetimas dalykas, nors buvo visai nesenai, kai uždirbau ir LT daug, leidau sau daug išlaidauti (tie patys pomėgiai, kiek kainavo: parfumerija, oj kiek ten išleista LT, dabar dar natūralios kosmetikos gamyba prisidėjo prie pomėgių). Ir tikrai tada jaučiau, kad ne pinigų kiekyje laimė. Jie man tik suteikė didesnę laisvę, mažiau rūpesčių. Taigi man užtenka tiek, kad galėčiau normaliai gyventi. Darbo nebijau, pačiai kaip tik patinka intensyvesnis, atsakingesnis darbas (dirbau gamybos įmonėje vadovaujamą darbą įvairiose pozicijose..nuo buhalterės iki gamybos ir kokybės vadovės, tai teko komunikuoti ir su vokiečiais, prancūzais, danais, švedais (IKEA) ir t.t., nes visą produkciją eksportavom į užsienį). Dirbau ir klientų aptarnavimo srityje (draudimas). Tik vat aš kalbu angliškai, rusiškai ir ispanų k. mokausi. Vokiečių pas mane kalbos tik pagrindai buvo studijuojant, kuriuos jau pamiršau Bet vokiečių k. tokia man atgrasi Negaliu prisiversti jos mokintis, nors ir LT ji labai dabar paklausi ir reikalinga. Nors mes su vokiečiais angliškai kalbėdavome, niekaip nepavyko rasti žmogaus, mokančio vokiečių k.
Tik va ko aš nenorėčiau - dirbti turistinėse zonose Darbas su klientais mane labiau išsunkia nei pvz. buhalterijos tvarkymas ar gamybos planavimas

Dėkui labai už pozityvią nuomonę/informaciją Suteikėte vilties Bet kol kas dar bandysiu geresnį darbą susirasti LT. Matau, kad lekia iš LT žmonės, tai dar viliuosi, kad darbų padaugės rudeniop. Bet vistiek svajosiu apie gyvenimą Ispanijoje Ką gali žinoti... gal greitai ten ir atsidursiu. Pas mane gyvenime kartais darbas ar dar nežinia kas nukrenta kaip iš dangaus

p.s. Tiesa dar ta, kad kol kas ir nebūtų su kuo išvažiuoti, reiktų draugę iš Olandijos temptis O vienai...na nežinau, kažkaip nedrąsu

Bet jeigu noresite gyventi dideliame mieste ir tureti gera busta, jums reiks labai daug uzdirbti kad ji galetumete leisti sau nuomotis. Man mano butas LT yra vienas didziausiu praradimu. Jo ilgiuosi kaip savo namu, o cia deja, apie nieka panasaus kol kas net negaliu svajoti, nes finansai kol kas tikrai neleidzia... Be to, skauda sirdi kad uz savo busta Vilniuje gaunu centus, palyginus su tuo ka moku uz pakiuzusi busta Barselonoje. Bet cia kaip ir visur, turbut reikia prasigyventi kad pasiektum tam tikra pragyvenimo lygi... Bet apie tai pagalvoti verta pries priimant sprendimus ar vaziuoti i kita sali. Nes yra zmoniu, kuriems tai visai nesvarbu, o man pvz labai svarbu kur gyvenu

Man pačioje pradžioje nėra svarbu gyventi gražiame, suremontuotame bute. Nesitikiu iškart gauti viską ant lėkštutės. Iš patirties žinau, kad viskas pasiekiama, bet tam reikia laiko, pastangų, darbo ir t.t. Todėl pradžioje ir svajoju nuomotis paprastą butuką. Vėliau jau galima mąstyti apie darbo paieškas mažesneme, pigesniame miestelyje. Žodžiu pagal situaciją reiktų žiūrėti. Aišku ateityje tikrai norėčiau normalaus būsto, nes man taip pat svarbu, kad butas būtų jaukus, sutvarkytas pagal mano poreikius.
Kaip pamenu savo pradžią Vilniuje. Nuomavome Senamiestyje pobaisį butą su visiškai minimaliu apstatymu. Bet buvo gerai, svarbu centras. Darbas buvo arti, ko norėti. Man tikrai netrukdė net tai, kad mano kambaryje normalaus stalo nebuvo, o apie tv ar skalbimo mašiną nei kalbų nebuvo.

Jei nepaslaptis, Escaramujo, ką jūs dirbate? Ir kaip pačiai pavyko susirasti darbą? Labai įdomu kitų istorijas išgirsti

Man atrodo neverta lyginti busto isigyjimo galimybiu Vilniuje ir pvz Madride ar Barcoje, cia visgi pasaulinio lygio miestai. O Vilniu lygint va su kokia Alicante, tada ir pusiausvyra kitokia


Labai artimas poziuris. Ypac apie priklausomybe nuo saules Jei apsispresit, tikrai turit nusiteikti tam, kad pirmi metai bus sunkus, net jei turit kalbas, igudziu etc. Nes bet kokiu atveju teks pradeti nuo zemesniu laipteliu negu buvot ipratus Lt greiciausiai. Bet jei tai suvokiat ir negasdina, cia jau didelis pliusas.
As tureta Lt darbo ir gyvenimo lygi cia pasiekiau po kazkur 2 metu. Bet verta buvo tuos du metus palaukti. Nes cia man patinka butent tai kas rasot - turi normalu darba, visiskai kitokius santykius darbe ir su darbine aplinka, N kartu maziau streso, nuostabia gamta aplinkui, kur kiekviena savaitgali vos ne, be kazkokiu dideliu islaidu gali palekti, kazka pamatyti, aplankyti poru simtu kilomentu spinduliu.
O vietu kur reikalinga kalba manau yra ir be turizmo, yra gi importai, eksportai, pervezimai ir tt.
Ir jeigu nesitaikyti i sostine ar pan, tai net tas bustas savo visiskai igyvendinama ideja, is patirties sakau