Vyras labai skupus ir ne tik!

Patarkit ka Jus darytumet atsidurus mano situacijoje. Problema ne tame kad nezinau kaip elgtis kad vyras mane suprastu. Viskas isbandyta ir zinau kad kitaip nebus. O tame kad gyvename uzsienyje, draugu cia neturiu, tevai niekada nepadejo, auginu suneli, kuriam greit du metukai. Vyrui pinigeliu gaila net maistui nesnekant apie tokias priemones kaip higienos ir pan. Vaikui radau darzeli uz 10km bet vyras sako kad per toli ir lauk kito arciau o as vel praradau vilti kad negaliu iseiti dirbti ir uzsidirbti sau pinigeliu, ka gaunu uz vaika jis ir tai kontroliuoja iki beprotybes. Tokios kaip dovanos ar geles is vyro nznau ka tai reiskia. Jei bandau isdestyti kaip as jauciuosi jis manes niekada nesupranta, daeinam iki barnio, tada seka zeminimai(nesiskaitimas prie jo draugu su manim), bauginimai (kur tu durnele pasidesi), dziaugiuos kad dar negaunu i kaili bet nznau kartais atrodo kad tuoj ims ir uzdros. As pavargau be galo gyventi gyvenima tarp keturiu sienu ir be pinigu,be bendravimo su zmonemis bet nznau ka daryti nes nera net kur kreiptis. Darzeli turbut gausiu vaikui tik nuo rugpjucio bet ta mintis mane varo is proto. Net nbznau ka daryti kur eiti ir kur kreiptis siame gyvenime ir isvis kaip elgtis??? Kartais tokios mintys uzpuola, bet turiu maza sunyti ir del jo aisku laikausi ir noriu viska keisti... Busto neturiu, pinigu neturiu ir negaliu eiti ir uzsidirbti nes su vaikiuku bunu namie, tevai tokie kurie niekada nepadedavo kad ir kokia situacija bebutu... Patarkit... Galbut atrasiu genialiu ideju... Kaip pakeisti viska...

O tai iki vedybų ir vaikų kitaip kažkaip buvo?

PS: Beje. Aisku namuose viska absoliuciai darau as. Jis ne pirsto nepajudina. O jam tai nera darbas nes uz tai niekas nemoka pinigu. Su maistu irgi nebeitinku... kai jam pasakau nevalgyk jei vel negerai tai jis sake nu va koks vargsas is bado nu suvalgysiu ta viena zemaiciu blyna. Vakar prie draugo man uzmete uz rubu ausu krapstukus, nu visiska nepagarba!!! Atrodo ir issilavinima turiu, ir nesu kazkokia valkata, prostitute, taip abu mano tevai isgeriantys bet negi uz tai su manim galima nesiskaityti... as nebesuprantu...
Papildyta:
Na ir iki vedybu budavo barniu... bet niekada iki tokio lygio... tik dabar jis pasako jei ne as tu ir mokslu nebutum baigusi. Zodziu kad su juo tuo metu gyvenau del to uz jo pinigelius vazinejau i mokslus. As mokiausi be skolu ir visada stipendija gaudavau. Tik matyt tada per akla buvau pastebet kazkokias skupumo smulkmenas. Nes kai vaikiuko nera tu vistik gali uzsidirbti ir vyro prasyti nereikia. Tik kad viskas peraugo jau i nepagarba man... net prie draugu... Aisku yra tokiu dalyku is kuriu dabar suprantu kad galejau suprasti kad bus nelinksma veliau bunant su juo jeigu as nedirbsiu... bet supratau tik db...

Galiu pasakyti is asmenines patirties, kad bek kuo toliau nuo tokio.mano tevas toks. Viska pati pergyvenau kartu su mama, gailiuosi db tik to, kad mama bijojo ir nesiskyre. Skirkis, zinoma bus sunku, bet nepabijok, vien del vaiko. Jau pati sakai, kad viskas isbandyta. Jei jau dabar taip negerbia, veliau bus tik blogiau manau. Ir vaikui tai tikrai ne i gera.

Taip as galbut tai ir padaryciau ir manau esu tam pribrendusi, bet kad butu nors laikinai kur prisiglausti o vis del to nera... vat ir galvoju ka daryt... as tureciau darbuka rasciau kur issinuomot cia ne beda, ir tada viskas susitvarkytu, bet kad vat vaiko darzelis jam matote per toli, o as auto neturiu, tik jis turi. Jis paskaiciavo kiek jam kainuos kiekviena diena vaika ten nuvezti. O as baigiu jau isprotet uzsidirbt negaliu o is jo tik ir girdziu priekaistus ir nepagarba. Man uztektu darbuko paciai ir vaikui darzelio bet kad va vyras atrodo viska daro taip kad butu man kuo sunkiau... kaip elgtis su vyru nebezinau, as jam vakar matote koldunus savo darytus atnesiau o jis man ausu krapstukus uz rubu meto... Su manim nekalba kadangi as sureagavau o jo pasakytus zodzius kad as valgyt darau tai kas man patinka matote jam zemaiciu blynai nepatiko... Tai kaip as turiu dziaugtis kad jam vis neitinku... namie visada sutvarkyta, rubai isskalbti, valgyt padaryta, siuksles isnestos, dulkes nuvalytos ir vaikas priziuretas... valgyt perku is uz vaikucio gaunamu pinigeliu, jis dadeda kai pritrukstam na arba uzsimano pats nupirkti kada... nusispirko batus uz 1300 NOK o as nusiprikau zieminius batus nes neturejau uz 600 NOK ir striuke uz 400 NOK, jis iskele man toki skandala kad galvojau po zemem pasikasiu tai sakau tavo batai grazieji brangiau kainavo nei mano viskas kartu. Sake tu mano pinigu nebandai skaiciuot nes as juos uzdirbu... nznau kur bepasidet ir kur kreiptis... atrodo viskas tik juodyn ir juodyn man gyvenime... Bandysiu ieskoti gal cia draugu per interneta, gal kas is lietuviu netoli manes gyvena, nu net nbznau...
Papildyta:
Kad jus zinotumet kai as nuo viso sito pavargau... Skirtis as nebebijau, as nebebijau su vaikuciu viena gyventi, mane baugina tas kad nznau kaip tai viska padaryti, juk darbo ir kas priziuretu leliuka kol dirbu tai nera o kad padetu irgi tokiu zmoniu neturiu... Kaip uzburtas ratas...

Nemanau, kad skupumas blogiausia Jūsų vyro savybė, netgi manau, kad jis nėra skupus jei sau perka brangius batus... Tiesiog iš to ką Jūs rašote atrodo, jog jis Jūsų tiesiog negerbia ir nemyli... nes neįsivaizduoju kaip galima tyčiotis iš mylymo žmogaus...
O Jūs mokate tos šalies, kurioje gyvenate kalbą? Jei taip, aš tiesiog ieškočiau socialinės pagalbos, kažkokio centro vienišoms mamoms ar pan.

Jei ieskosiu socialines pagalbos, as jau domejausi tai tuomet isikisa policija ir pradeda aiskintis kaip ir kodel as atsiduriau tokioj situacijoj o tada kazkaip viskas lieka neaisku ir su vaikiuku ir kas bus daroma su manimi. Todel prisibijau kad dar labiau nepakenkti leliui...

Niekas Norvegijoj nepuls atiminėti iš jūsų vaiko. Ten, skirtingai negu Lietuvoje, žod-iu tikima, todl jei jūs imsit ieškoti pagalbos ir išdėstysit savo situaciją, tikrai tursit pliusų.

Gal kas esat Norvegijoje susidures su socialine rupyba ir mazdaug zinote kaip viskas vyksta?

Labiausiai bijau kad Norvegai nesugalvotu su vaiku pasielgti va sitaip:
http://www.delfi.lt/...php?id=36138897 kiek girdejau ta mama buvo normali tai vat paskui teks vaiko velniai zino is kur kapstytis. Cia gi norvegija ir visai kiti istatymai o praradus vaika tada tikrai isproteciau...

Evelina, as gyvenu Norvegijoj. Cia, labai padeda moterim nukentejusiom nuo vyru. Nesvarbu ar tai fizinis ar psicholiginis smurtas. Apgyvendina Moteru Kriziu centre, uzdrauzdzia vyrui artintis prie moters. Viskas su tuo gerai butu, jei ne vienas bet. Jei neturi darbo cia, tai kaip ir neturi teises gyventi NO. Tada lieka tik gryzti i savo saly. Kaip supratau tevai nepades, Lietuvoj dabar ne pyragai. Reikia pabandyt laikytis, islaukti pakol pradesi dirbti. Suprantu esi pavargus nuo "sedejimo" namie tarp keturiu sienu, nuo vyro kuris nesiskaito su tavim. Pabandyk atsiriboti nuo jo, nekonfliktuok, nuteik save, kad sita sunku laika turi islaukti. Sekmes tau dideliausios!

P. s. Norvegijoj gyvenancios lietuves "renkasi" subforume: Visu saliu mamu pasnekesiai. Turbut teisingai parasiau, jei nerasi imesiu nuoroda.

Virgute aciu tau uz atsakyma. Na as kazkaip ir esu girdejus kad niekas nepades jei nebedirbu, bet va tu patvirtinai kad tai tiesa. Tiesiog turbut teisybe sakai kad teks istylet ir viska nuryti kaip visada nes artimuju kurie pagelbetu neturiu... tiesiog sunku kai be darbo, su vaikuciu namie ir be automobilio ypac cia norvegijoje... Mano vyro tokia tiesa tu esi boba ir turi klausyti vyro, sakau bet tai pagarba turi buti... o jis vistiek savo tu boba o as vyras... sako jauti skirtuma? Tiesiog manau ta tema net nera daugiau ka ir pasakyt, aciu uz pastangas bandant patarti... Nu juk vistiek ateiti turi ir i mano kiema svente... Kas gyvena Norvegijoje noreciau lb su kazkuo pabendrauti ir susirasti draugu... nors ne taip gal bus liudna...