
O kaip as mergaites su tokiu gyvenu ir pati nznau... nlbai jau ir yra noro toliau su juo gyventi, bet kitos iseities kol kas nera... Ieskausi vis darbuko, nelabai sekasi, nes net i pokalbi dar niekas nepakviete... O vyras man jau pleso ir drasko akis kad maistas ,butas viskas kainuoja ir jam atsibodo uz viska moket vienam... Sakau nu gi vaikas i darzeli eina pusantros savaites is kur man ta darba dabar isplest... Aisku nelabai jis klauso, savo sneka, as turiu klausyt nes kai pasakau atgal ka nors nedekinga ir pan... Sakau musu niekas nebesieja tik vaikiukas... O jis sako kas tau negerai kas as koks narkomanas, ar alkoholikas, gi dirbu del musu... As jam aiskinu kad as irgi ne prostitute... Sakau taip tu dirbi bet uz kiekviena parnesta maisto maiseli, buto nuoma, kad pasinaudoju jo masina gaunu tiek nepasitenkinimu, pazeminimu ir pan. Masinoj peciukas pagedo, sake as kalta nes ne jis auto vairavo o as del to ir gesta... Neturiu ka net ir pasakyt... Sako turbut darbo nesieskai tik taip sneki... Sakau ar tu bent matei kiek issiusta CV, sakau gmail atidarysiu... Jam neidomu jis savo porina, toliau skaudina ir supratau kad nuo to kaifuoja... Mergaites buciau zinojus i kokia pekla ikrisiu niekada jam nebuciau sunaus gimdziusi... niekada... Bet negi galima gailetis ko nebesugrazinsi... Uztat gal sunelis geras uzaugs... tikiuosi... isvis noriu jau susirasti draugu, noriu kuo tuoliau nuo jo, bet nera kol kas dar kaip...