QUOTE(Geforce @ 2011 12 13, 08:05)
na taip. Tiesiog skaudu ir tiek. Zinau, kad ji neprisipazins, kad iesko priezasciu skyryboms, o tinkamu priezasciu neranda... Isimylejimas praeina, tas tiesa.. Jis kol kas tol.. Tokia viltis yra, kad jam paskambinsiu, gal vyriskai pakalbeje sutarsim kazka, bet abejoju ar verta kistis i judvieju santykius... Tuo labiau, kad jis bijo man atsiliept... As istikimas zmogus, man nereik kitu, jei turiu seima... O pas zmona buvo ir jaunyesteje tokiu pozymiu, kad vieno zmogaus negana.. Keleta kartu tada dovanojau, maniau, kad praeis ir suaugus nekartos tokiu klaidu, bet klydau.... As jau dabar nusiraminau, nes akivaizdziai viska matau.... nera prasems kazka daryti... tik nesuprantu, kodel ji negali imti iri prisipazinti... toliau viska slepia ir apsimeta seima... Pasisiuliau persikelt i kita kambari, sako: neiseik del vaiko
siaip keista, ane?
vienu zodziu, elgesys mazu maziausiai keistas ir tiek... Kaledom vaziuosim pas jos tevus visi, pas mano gimines... nesuprantu kadm to reikia? Juk viskas visiem aisku ir taip.. apsimetinet, kad esame seima? nematau prasmes.....


Nu, o gal ji kaip ir nenori skirtis


