Kur mes išleidžiame alimentus?

As tokiu vyru nesuprantu ir niekada neteisinu. Beje as ir uz, kad reikia pamokinti, bet ne vaiku saskaita.
As tik galiu pasakyti, kad dziaugiuosi turedama toki vyra, nes esu tikra, kad jei mes issiskirtume, tai galeciau juo pasitiketi ir patiketi vaika ir zinau, kad musu vaiku pasirupintu ir neisverstu akiu, nes matau kaip myli ir rupinasi savo sunumi is kitos santuokos. Man tai daug pasako apie zmogu.
O turiu drauge, kuriai ex sumoka 125Lt ir jus nuo manes atsi.... Mergate pas teva pabuvo dvi savaites, tai tevas liepe perduoti, kad jau reiks is jos prisiteist alimentus. Ir cia ne viena tolia drauge turiu kuriai ex moka normalius alimentus ir kuriai ne. Tad as nesu kategoriska ir nusistaciusi, kad visos alimentus svaisto ir jais piknaudziauja ir nesu nusistaciusi, kad vysi vyrai angelai.

O aš visus pinigus, ir alimentus, ir atlyginimą metu į krūvą. Aš labai panašiai kaip mamulia viską matuoju vaikų reikmėm. Tai taip ir gaunasi, kad praeitą penktadienį apsukau tris ratus aplink maximoj batelius už 40lt, kurių man žiauriai reiktų vasarą darbe nešiot ir taip ir nepasiryžau. Nes sezonų kaita, o pas mane megztukai, kepurėlės, plonos striukytės, batukai, kurių reikia gerų, nes kojos trim iš keturių plokščios - dauginasi iš keturių. Kai vyksta sezonų kaita, mane ima imti depresija, kuri prasideda po kalėdų ir baiginėjasi apie vasaros pradžią, tada prieš rugsėjį vėl dviem mėnesiam depresuoju. Taip ir gyvenu. Prie geriausių norų neapaučiau vaikų odiniais gerais batais. Ir ne todėl, kad tragiškai pinigų nebūtų, o todėl, kad batus perku dvejus vienam sezonui - nežmoniškai nudrengia. Nepatikėtumėt, kad taip gali būt...O alimentus leidžiu taip - auklė, pampersai, dviem vaikams pietūs į mokyklą, mokesčiai, rūbai, batai. Pramogų beveik neturim. Valstybė nemokamo maitinimo mokykloj neduoda - nes mama neprasigėrus ir pajamos viršija 200lt vienam asmeniui. jei pajamos mano būtų 1000lt per mėnesį, mums grėstų realus skurdas...Tai vat -baloj neguli- paramos negauni. Praeitą mėnesį pvz. vien už dujas paklojau 500lt. Tai čia vien už- dujas . O dar elektra, vanduo ir visa kita. Skaudžią čia temą Milabra užvedei. Alimentus man moka stabiliai, bet siaubas kaip sunku išsilaikyt normaliai, vaikus aprūpinti, kad nieko netrūktų. Labai sunku. Uždirbu palyginus nedaug, nors pareigos neblogos, galėčiau dar prisidurt ką nors papildomai darydama, bet kas vaikus tada žiūrės. O vaikų tėvuoi atrodo, kad jei tau per brangu, tai nepirk ko nors. Va taip problemos išsispręstų.

Tai kad man pati ji labai skaudi. Verties per galvą, spaudi tą litą prie lito, gaunu iš to darytojo atsiprašant 20 proc to ką aš pati skiriu vaikui Tai negana kad svolačius nesidomi, tai dar kai pasiskaitau čia ir kitur visokių epitetų, tai snukius išdaužyti norisi pažiūriu į savo rūbus sučiurusius, batus dermantininius pradvokusius, verkti norisi. Tik žiūri kad tas vaikas būtų aprengtas išpuoselėtas... Ranką prie širdies pridėjusi galiu pasakyti, kad tik vieną kartą iš alimentų skyriau sau pinigų - bilietui į vieną europos miestą, kurį norėjau pamatyti. negi gaila buvusiajam, kad už jo pinigus nulėkiau pas gal būsimąjį

Man kažkada ši tema būtų oi kaip padėjusi garą nuleisti... Pasirodo, iki šiol nuoskaudą didžiulę jaučiu. Mat svetimi žmonės su savo nuomonėm užgauna, bet dar labiau užgauna, kai vaiko tėvas, skirdamas kelis niekingus litus pastoviai reikalauja ataskaitos, keikia mane, šiokią ir tokią, kad vaiko tinkamai neprižiūriu, o jis tokius didžiulius pinigus moka... Būdavo, žiūriu tada į savo vaiką ir verkti norisi: man jis atrodė tvarkingai ir gražiai aprengtas, o kažkam nepatinka. Ir pas anuos nuėjęs į svečius girdėdavo kokia ta mama nesikeikiant, o jis kaip bomžas. Aš taip ir svajoju, kad ex susirinktų savo vaikus ir varytų visi į Angliją, kad daugiau nematyčiau, negirdėčiau, man jo alimentų geriau nereikia, aš pati sūnumi pasirūpinsiu.

Baisu, kad nebėra jokio pinigų išreikalavimo aparato. Tarybiniais laikais net į kalėjimą galėjo papulti alimentčikas. O dabar ką? Nieko... nedeklaruoja jis pajamų ir ką tu jam. Nesvarbu kad vokuose gauna tūkstančius ir kemša į naujas gerkles. Čia jau liko šuniukas. Ne vaikas, ne žmogus. Jam nereikia nei batų, nei dviračio. Tas vaikas tampa pats kalčiausias ir šlykščiausias padaras jo akyse - siurbėlė
Man jau bjauru, kad mano dukra panaši į tėvą. Ir kuo toliau tuo labiau.

Man irgi skaudu. Atrodo, perku, rūpinuos, kad gerai aprengti būtų, o jie kaip atrodo nelabai, taip nelabai. Nusiskalbia, nusitrina, keliai isšiduobia. Pas mane net kompleksas išsivystė jau. Slegia stereotipinis požiūris, kad jeigu daug vaikų - tai jau vargšiukai iš asocialios šeimos. O kad verties per galvą, kad tik nieko netrūktų - tai niekam to nepaaiškinsi. Įsivaizduojat, išdrįsau pasigaut bronchitą ir nedirbt 6 dienas. tai už nedarbingumą pervedė man 50lt . ir daryk žmogus ką nori, sirgti daugiavaikei mamai yra griežtai draudžiama.

Šį savaitgalį vaikai buvo pas ex ir vyresniajai dukrai bešėliojant kieme, praplyšo bato padas. Taigi tatukui teko naujus batus pirkti (turbūt pirmas daiktas per visą istoriją). Ir ko aš neprisiklausiau, kaip parvežė vaikus . Kad vaikui nenuperku batų (pirkti buvo aną rudienį, nedaug nešioti, bet turbūt nekokybiški pasitaikė), kad jo pinigus iššvaistau kur papuola, kad aš šiokia, tokia , anokia. Neduokdie pamato pas mus namuose kokį naują daiktą, tada prasideda..."tai va kur tu pinigus kiši". Blogiausiai, kad jis alimentus man į rankas moka, nes oficialiai gauna minimumą . Taigi kiekvieną mėnesį man tenka po n kartų jam priminti, kad jau laikas pinigėlių atseikėti. O ir seikėja per kelis kartus, taigi tų pinigų nesijaučia, be to, niekad nesilaiko duoto žodžio, paskambini ir išgirsti: "šiandien neturiu, GAL po savaitės". Tai man vaikams valgyti irgi pasiūlyti po savaitės?? . Kai išsiskyrėme, nebemoka už vyresniają dukrą draudimo (buvo jau trys metai, kaip mokama), nors buvome susitarę, kad jis vieną dukrą apdraus, aš - kitą. Motyvacija - "neturiu pinigų". Dabar nebegaliu išsireikalauti likusios alimentų dalies, nesiteikia net telefonu atsiliepti, turbūt atskaičiavo už dukros batus ir vaikų viešnagės išlaidas. Tfu, negaliu kaip pikta. Išsiliejau .

as tikrai tikiu, man pamacius kaip batai nudrengt, vos akys neislipo....

Paskaiciau as visas tas istorijas ir prisiminiau viena dalyka...aisku, kad jus zinote, kad jusu ex jussu vaikus palike, bet mokeje, kad ir ubagiskus alimentus, tures senatveje teise is vaiku prisiteisti islaikyma, jei taps neigalus, sunkiai versis ir pan...dabar mastau, kad kartais verciau neimti su mizernu pinigu, kad vaika apsaugoti nuo pretenziju ateityje, bet kai kiekvienas litas yra toks brangus, tai irgi taip neiseitu

Jei uždirbčiau pakankamai, tikai nesižeminčiau ir tų pinigų neprašinėčiau, man kiekvienas skambinimas ex- tikra kančia. Bet aš neišgaliu viena išlaikyti dviejų vaikų, o ir norisi, kad vaikai nesijaustų vargšais ir eitų į mokyklą ir darželį tik rūbais iš skuduryno (kiti vaikai labai žiaurūs ir tuoj pajuokia prasčiau apsirengusį), valgytų tik makaronus ir parduotuvėje ilgesingai žiūrėtų į sūrelius ir kitus skanėstus. Aš ir dabar vaikams negaliu suteikti tiek, kiek norėčiau, bet stengiuosi, kiek galiu, todėl ir prašinėju tos tėvo pašalpos.

Pirma - tikiuosi kad tas tėvas kojas užvers greičiau, nei vaikas užaugs. Nors po teisybei, jau labai labai to noriu. Man jis nereikalingas, o kai toks išgama, tai kam jis iš viso turi po svietą vaikščioti? Bobai naujai? Nieko, jau moka, susiras kitą. O jam nusibaigus būtų pastovi ir garantuota pašalpa iš valstybės - našlaičio pensija. nereikėtų nei maldauti, nei prašyti, nei grasinti, nei laukti eilinio šaukimo į teismą dėl sumos sumažinimo.
Antra - labai šauniai galima ir prieš tokį tėvą mokesčius slėpti. Nemokėti ir viskas. Turto gali vaikas neturėti. Skolą auginti. Vistiek nudvės vieną kartą Ir ką, skola liks? Kam? priminti karts nuo karto - matai tėti, man dabar sunku, pinigų neturiu. Aš tau kitą mėnesį pervesiu Ir dar pakusyčiau vaiką - kad sakytų turėjai tiek žmonų, jų vaikus auginai, tegul jie tavim ir rūpinasi

Kažkada tie keli litai buvo labai reikalingi. O dabar atsisakyti alimentų negaliu, nors labai norėčiau. Deja... Iš kitos pusės - tegu ir moka. Vaiką padarė, tartis žmoniškai nemokėjo, kodėl turiu jam lengvinti gyvenimą? Gal greitai nebenorės mokėti - dings savo Anglijoj ir ate. Ot šventę daryčiau
O išaugtus rūbus atiduoti - gera idėja, visada galima atrasti kam jų reikia.