Laba
šventės man buvo tokia kančia.. vos jas ištvėriau..
tik viena ryški dovanėlė po eglute.. tik viena.. praėjusiais metais buvo 2 didelės vaikiškos dovanos, nuostabus krykštantis rytas, daug sniego, vėsus kambarys, nes tete negalėjo niekaip išsikuisti užkurti katilo, kad namučiuose būtų šilta, gi taip gera buvo visiems keturiems vartytis šiltoje lovoje.. o dabar?? pabudom su vyru, gulim lovoje ir vienu metu viens kitam, o kad jis būtų šalia, jau pats prie eglutės bėgtų, Adomėliui taip smagu būtų su juo kartu

uj...
nikusenka, tau tik 1 su puse praėjo.. dar pratrūksi.. čia tik laikinas pagerėjimas.. tokį ir aš turėjau.. visos gyrė mane, kokia aš stipri, bet ta stiprybė dingsta, kai praeina daugiau laiko ir suvoki jog praradai
savo vaiką, kurį taip mylėjai ir auginai atiduodamas visą meilę.. pirmas ar du mėn ypač, kai iš kažko gauni stipraus palaikymo toks, kaip užtemimo laikotarpis.. ir kai mama visuomet konsultavosi su mano šeimos gyd. ar man nereikia psichologo, tai gyd. sakė jog tai normali mano reakcija.. nes po tų 2mėn aš naktim klykiau.. daužiau kumščiais į sieną ir visus aplink kaltinau, bet ir tai praėjo be jokių vaistų ar psichologų konsultacijų.. gydytoja sakė jog tai normalus laikotarpis, kai susivoki kas ištiesų įvyko ir kad su tuo reikės gyventi visą likusį gyvenimą.. tuomet buvo savęs gailėjimosi laikas, kai atrodė jog niekas manęs nesupranta, kad visi mane smerkia, jog aš pati kalta, kad taip nutiko.. ir galų gale atėjo tas laikas, kai stengiesi su tuo gyventi,
be proto ilgiesi.. stengiesi atrasti džiaugsmą ir bent kažkiek atsigauti, vėl džiaugtis savo šeima ir ištraukti meilę iš po begalinio skausmo.. tokia tiesa..
Juraciukee, mano didžioji dalis artimųjų stengiasi užmiršti Ąžuoliuką ir ypač prie mūsų

mane tai skaudina dar labiau nei kalbėjimas.. mes visada su vyru kalbamės taip lyg jis būtų gyvas, jis ir yra gyvas, mūsų širdyse

kūčių diena puošėme ale eglutę pas jį ir džiaugėmes su visais, kad nupirkom gražius stiklinius mažučius burbuliukus, lietutį ir simboliškai papuošėm jo rožytės žiemos namelius, tai tik šypteldavo lyg su kvailiais kalbėdami.. kai prie kūčių stalo su vyru pabrėžėm jog čia Ąžuoliuko plotkelis ir visi turime atsilaužti ir jam atlaužti nuo savęs, tai padarė tai taip greitai ir be jokių jausmų, kad tik greičiau mes kvailiai atstotume

vyro mama žaisdama su Adomėliu paėmė paskutinį Ąžuolui pirktą žaisliuką Velykų proga ir jis aikšina jai jog tu neimk čia mano brolio ir deda atgal į žaislų dėžę, ta sako jog fainas žaisliukas kodėl tu nenori žaisti, sakau jis sako, kad čia brolio ir jis nenori, kad jį imtumėte, tai užmetė man jog
mes su vyru per daug kalbame apie tą brolį 
tai ką mums dabar ištrint tą vaiką ir dar nuvesti vaiką į hipnozę, kad ir jam ištrintų brolį, kuriuo jis taip džiaugėsi?
su manimi be mano mažutės šeimos, apie jį kalba tik mano mama, tikrai atvirai taip, kaip jis būtų šalia ir sako, kad visada jį jaučia šalia ir kad jis juos visus labai saugo
visi kreivai žvilgteli į mūsų kompiuterio monitorių kur Ąžuoliuko nuotraukytė, į vyro telefono ekraną, kai jis demonstravo savo gimtadienio dovaną(naują tel.) nuo manęs.. labai mažai artimųjų iš vis kalba apie jį ir stebisi, kai aš prakalbu.. ir net kai dabar savo mažutei daiktelius atrinkinėju, visada pabrėžiu, kad va šitas ir šitas mažylei atliks nuo Ąžuoliuko.. pamatė vyro šeima atvažiavus vieną savaitgalį jog plaunu Ąžuolo vežimą ir pakuoju į dėžes, sako parduosi? radai pirkėją? ne sakau, savo pupai išsivaliau ir pasiruošiau, nenoriu jog lauko verandoje nutrintų jį.. sako šitą vežimą naujam vaikui? ir ką? kas blogai? gražus, tinkantis mergaitei ir berniukui, labai geras, patogus.. tipo pernešiu mirtį ant vaiko.. kiek mamų kraitelį krauna iš padėvėtų daiktelių, kuriuos perka SM ar padėvėtų rūbelių parduotuvėse, gi tai taip pat būna ir mirusių vaikelių daikteliai, svetimų mirusių vaikelių daikteliai, jos to net nežino ir dėl to matyt neperneša mirties, o kai čia kvaksi visokie, tai prikvaksės man dar
išsiliejau.. sunku viską vienai pernešti, nes vyras nenori to klausytis.. sako nekreipk dėmesio ir lieku su savo pykčiu ir apmaudu viena