Senelių globos (slaugos) namai

Jei pasiskaitytumėt nuo pradžių ką moterys čia rašė tuoj rastumėt atsakymą.

Pirmiausiai einate pas šeimos gyd. kad susitvarkytumėt dokumentus nukreiptus į komisijas ir t.t. . Tada gal gausite už tetą slaugos pinigus aišku, jie nustatinės ar tikrai to verta. Galų gale ne į soc, skyrių reikia eiti, bet einate į neįgalumo darbingumo nustatymo tarnybą ten tai jau tikrai pasakys kas kaip ir su kuo. O šiaip dar info suteiks seniūnija, kurioje registruota teta.
O šiaip, iš kurio Jūs miesto? Linkiu apsišarvuoti kantrybe, nes niekas vos tik nuėjus nepasakys ką daryti ir t.t. Man tai labai padėjo tai, kad mama gulėjo daug ligoninėse, tai lengviau ėjo visi reikalai. O į teismą kreiptis reikės su advokatu. Advokatas, kreipiasi i ligonines,. poliklinikas israsu, pateikia prasyma teismui, teimas kreipiasi i sveikatos centra. Jie per 3 mėn. nukeliauja iki ligonio, atlieka visokius testus ir skelbia teisme verdiktą. Bus du teismo etapai. Pirmas, dėl tetos neveiksnumo. Antras jei jau nustatys, kad teta neveiksni, ir niekas sprendimo neužginčys tada jau teismas nustatys Jūsų galimybe būti globėja. Bet popierizmo bus ojojojojoji kiek.

Visiškai teisigai. Pamiršau ir parašyti, kad pirmiausia reikia kreipti į šeimos gydytoją, kad nustatytų poreikus. O registracija Darbo biržoje slaugant ar prižiūrint ligonį vsiškai neturi reikšmės.

As ir numaniau jog cia ilgai viskas truks, bet man reikia vis del to susitvarkyti del sito dalyko. Tiesiog as nezinau kas kaip del to ir paklausiau. Aciu uz info.

Bet tikriausiai ir visas sitas kainuos nemazai, vien uz advokata, ar ne?

tokia byla 1000 lt perskambinau ir susitikau su begale advokatų, tik dviejų kaina buvo tokia.

Na va radau nuostabia moteri savo seneliui, gyvena per pora namu, sutiko uz 5 lt i val. Tik viena beda senelis kategoriskai atsisako svetimo zmogaus, uzsispyres nors tu ka, o as tikra kad jei jis priprastu prie jos butu tiesiog puiku jam zodziu pameginsiu ryt ja pasikviesti ir supazindint:)

Sveiki.Nezinau ar cia rasau,bet nieko panasaus nerandu.Zodziu mano anyta priziuri savo namuose savo anyta,ir gauna pinigus uz jos slauga.Bet jie pervedami i anytos saskaita.Mano uosvei buvo teismas del slaugos priteisimo ir ji ja gavo.Dabar mano anyta uzsimane eiti dirbti,nes ta mociute jau ir pati save apsiziuri,ir uosvei nuobodu namuose sedeti.Ar gali zmogus gaunantis slauga eiti dirbti ir kita darba,ar jam tada jau bus nutraukta mokejimai uz slauga?Ir isvis mes dabar diskutuojam,ar skaitosi kad ta ant jos vardo,ar ant jos anytos,nes pinigus tai gauan ta jos anyta i saskaita ne mano uosve Nu zodziu kas supranat gal atsakys.Aciu.

Tikrai gali ramiai eiti dirbti, jai tik tiek, kad (bent aš taip supratau) slaugant -žmogų, kad ir nedirbi kaupiasi darbo stažas. Bet dirbti ji tikrai gali, nes slaugos pinigai priklauso anytai - ne uošvienei. Aš irgi globoju mamą ir gauname slaugos pinigus. Dirbti, tikrai galiu
Papildyta:

Radau Jums info dėl globos ir neveiksnumo nustatymo
smens pripažinimas neveiksniu yra sudėtingas teisinis procesas. Asmens pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo procedūra reglamentuojamos LR civilinio kodekso (toliau – CK) ir LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis. Pagal CK asmeniui, sulaukusiam pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, visiškai atsiranda civilinis veiksnumas. Tai reiškia, kad toks žmogus savo veiksmais gali įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Kaip garantija yra įtvirtinta nuostata, kad civilinis veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka. Tačiau CK 3.277 str. nustato, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės („silpnaprotystė“ yra pasenusi ir žeidžianti žmogaus orumą sąvoka, todėl toliau straipsnyje vietoje jos bus vartojama proto negalios sąvoka) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Taigi neveiksnumui nustatyti reikalingi du kriterijai: medicininis – psichinė liga ar proto negalia bei juridinis – negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Negalima neveiksnumo pripažinti esant tik vienam kriterijui, nes būtina nustatyti, kad asmuo būtent dėl psichikos ligos ar proto negalios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Deja, Lietuvoje nustatant neveiksnumą iki šiol išimtinai vyrauja medicininis asmens vertinimas, kuomet atliekama teismo psichiatrijos ekspertizė. Tuo tarpu asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dažnai teisme net nesvarstomas, nors šis juridinis kriterijus yra būtinas ir yra sudėtinė neveiksnumo nustatymo proceso dalis.

Neveiksnumas yra nustatomas tik teismo, o bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Be to, šios kategorijos bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Dėl pripažinimo asmenį neveiksniu į teismą gali kreiptis to asmens sutuoktinis, tėvai ar vaikai, sukakę 18 metų, bei globos institucijos ar prokuroras. Šis sąrašas yra baigtinis, todėl kitų asmenų prašymai teismui pripažinti asmenį neveiksniu yra nenagrinėjami. Tačiau paminėtina, kad sutuoktinio, tėvų ar vaikų, sukakusių 18 metų, galimybe paduoti prašymą dėl asmens pripažinimo neveiksniu dažnai gali būti piktnaudžiaujama, nes minėti asmenys paprastai yra suinteresuoti tokiose bylose. Siekiant užkirsti kelią tokiems galimiems piktnaudžiavimams, CPK įtvirtina nuostatą, kad aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu padavęs asmuo teismo nutartimi gali būti baudžiamas.

Nagrinėjant teisme asmens pripažinimo neveiksniu bylą, procese turi dalyvauti asmuo, kurį ketinama pripažinti neveiksniu, pareiškėjas bei globos institucija kaip suinteresuotas asmuo. Tokia proceso dalyvių sudėtis yra būtina. Tačiau įstatymų leidėjas visgi dviprasmiškai nustato asmens, kurį ketinama pripažinti neveiksniu, dalyvavimą bylos nagrinėjimo metu. CPK 464 str. 2 d. reglamentuoja, kad „jeigu fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu [...], dėl sveikatos būklės, patvirtintos eksperto išvada, negalima iškviesti ir apklausti teisme ar įteikti jam teismo dokumentus, teismas bylą nagrinėja šiam asmeniui nedalyvaujant“. Taigi įstatymų leidėjas nenustato privalomo asmens, kurį ketinama pripažinti neveiksniu, dalyvavimo bylos nagrinėjime. Be abejonės, galimos situacijos, kuomet iš tikrųjų toks asmuo negali dėl savo sveikatos būklės dalyvauti teismo procese. Tačiau neišvengiamai galimi piktnaudžiavimo atvejai, kuomet, esant eksperto išvadai, kad asmuo negali dalyvauti teismo procese dėl savo sveikatos būklės, prašomas pripažinti neveiksniu asmuo išvis nežinos apie teisme nagrinėjamą bylą dėl jo neveiksnumo nustatymo. Deja, teisės aktuose nėra numatyta ir valstybės pareiga skirti teisinį atstovavimą asmenims, kurių bylos dėl pripažinimo neveiksniais nagrinėjamos teisme.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas gali atmesti prašymą pripažinti asmenį neveiksniu arba priima sprendimą pripažinti jį neveiksniu. Neįsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti skundžiamas visų byloje dalyvaujančių asmenų. Tačiau įsiteisėjus teismo sprendimui, pripažintas neveiksniu asmuo praranda teisę skųsti teismo sprendimą kasacine tvarka, nes, įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti tokį asmenį neveiksniu, jis praranda visas savo teises.
Jeigu pripažintas neveiksniu asmuo pasveiksta ar jo sveikata labai pagerėja, vadovaujantis CPK nuostatomis, teismas tokį asmenį gali pripažinti veiksniu. Įdomu tai, kad kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu gali tie patys asmenys, kurie pagal Lietuvos teisės aktus turi galimybę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Deja, pats neveiksnus asmuo kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo pripažinti jį neveiksniu panaikinimo ir pripažinti jį veiksniu teisės neturi. Esant tokioms įstatymo nuostatoms, galimas piktnaudžiavimas, kuomet, neveiksniam asmeniui pasveikus, niekas nesikreips į teismą dėl jo pripažinimo veiksniu. Juo labiau, kad pats neveiksniu pripažintas asmuo tokios teisės išvis neturi. Pažymėtina, kad Lietuvos įstatymai nenumato jokio privalomo periodiško patikrinimo dėl asmens, pripažinto neveiksniu, sveikatos būklės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, teismo sprendimas pripažinti fizinį asmenį neveiksniu yra pagrindas šiam asmeniui nustatyti globą. Globos institutą reglamentuoja LR Civilinis kodeksas bei LR Civilinio proceso kodeksas. Globa yra priemonė, padedanti neveiksniam žmogui užtikrinti jo, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą ir jo teisėtų interesų tenkinimą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus. Pabrėžtina, kad neveiksnaus fizinio asmens globa reiškia ir jo turto globą. Taigi globa steigiama siekiant užtikrinti ne tik neveiksnaus žmogaus asmeninių teisių įgyvendinimą ir apsaugą, bet ir apsaugoti jo turtinius interesus bei įgyvendinti turtines teises. Tačiau neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais, o sandoriams, kurių suma didesnė nei penki tūkstančiai litų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Taip pat visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai neveiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių. Turto administratoriumi gali būti skiriamas tiek globėjas, tiek kitas asmuo.

Vadovaujantis CK nuostatomis, globėju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa bei į kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Įstatymas numato, kad skiriant asmenį globėju, teismo posėdyje dalyvaujantis neveiksniu pripažintas asmuo turi teisę išdėstyti savo nuomonę dėl globėjo kandidatūros, jei tai galima atsižvelgiant į jo sveikatos būklę. Tačiau jei neveiksniu pripažintas asmuo nedalyvauja teismo posėdyje, tuomet ši jo teisė lieka neįgyvendinta. Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir teisėtus interesus be specialaus pavedimo. Jis turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius.

Globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus asmens turto. Šių išlaidų dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą.
Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų. Deja, įstatymais nereglamentuota efektyvi globėjų veiklos kontrolė bei atskaitomybė ir tik lakoniškai nurodoma, kad tam tikros savivaldybių ar apskričių institucijos kontroliuoja globėjų veiklą. Praktikoje šios globos institucijos globėjų veiklos kontrolę atlieka tik formaliai. Be to, dėl netinkamo globėjo pareigų atlikimo pats neveiksnus asmuo kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo negali. Tais atvejais, jei globėjas negali atlikti globėjo pareigų dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių, globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo.

Taigi tokią procedūrą numato Lietuvos įstatymai teismo tvarka pripažįstant asmenį neveiksniu ir nustatant jam globą. Visgi toks neveiksnumo nustatymo ir reguliavimo modelis neatitinka pagrindinių tarptautinių žmogaus teisių ir laisvių standartų. Asmenys, pripažinti neveiksniais, netenka savo prigimtinių teisių, o tai sąlygoja jų teisinę ir netgi socialinę mirtį. Lietuvos teisės aktai įtvirtina tik visiško neveiksnumo institutą psichikos ligomis sergantiems ir proto negalią turintiems asmenims, tad toks reglamentavimas atima bent minimalią galimybę šiems asmenims pagal sugebėjimus naudotis bent kai kuriomis savo teisėmis. Lietuvoje psichikos ligomis sergantiems ir proto negalią turintiems asmenims nėra numatytas riboto veiksnumo institutas, kuris leistų minėtiems asmenims bent iš dalies išsaugoti savo teises ir įgyvendinti savo teisėtus interesus. Tiesa, Lietuvos teisės aktuose riboto veiksnumo institutas egzistuoja, tačiau, paradoksalu, jis numatytas tik alkoholiu, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis piktnaudžiaujantiems asmenims. Paminėtina, kad CK 3.279 str. numato atveją, kai veiksnus fizinis asmuo, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, gali prašyti, kad jam būtų nustatyta rūpyba. Tačiau šia galimybe psichikos ligomis sergantys ir proto negalią turintys asmenys negali pasinaudoti, nes jų atžvilgiu yra taikomos visiško neveiksnumo instituto nuostatos, numatytos tame pačiame Civiliniame kodekse.

Čia viskas labai aiškai išdėstyta:

http://www.klaipedos...lit/Placiau-/66

meskiu 0147 Aciu tau labai uz info Tai jei pinigu taip iseina niekas nenutrauks jei ji prades dirbi?Na taip,tas tai teisybe,pinigus gauna mano uosves anyta.

Vyresnio amžiaus žmonės dažnai kategoriški,nenori prisileist svetimų. Gal per kiek laiko pavyks perkalbėt/įtikint senelį
Aš savo mamai irgi radau labai neblogą moteriškę nuolatinei slaugai,tai mama irgi iš pradžių pabambėdavo arba neleisdavo pamperso keist,ale susigyveno po to abi.
Slaugytoja net pabučiuoja ją išeidama.

Sveiki, uošvis gavo pažymą dėl specialiųjų nuolatinės slaugos poreikių. T.p. bus skiriama šiuo pagrindu kompensacija.
Tai mano klausimas toks - jei uošviui būtų paskirtas globėjas, ar kažkuris jų gautų dar kažkokią kompensaciją (viena ausim girdėjau - ne, kita - taip )?
Koks etatas, t.y. ar pilnas, skaičiuojamas globėjui?
Jei vienas pretendentų būti globėju yra liaudiškai tariant II neįgalumo lygio neįgalusis pagal dokumentus, ar teismas tokiems skiria globėjo statusą, ar taip būna?

Ačiū, kas pakomentuos