Paaiskejo ten buvo mano pusbroliai o ne broliai. Mane mano tikroji motina gimde kai jai tebuvo 17 metu, tai visi mano broliai ar seserys kas bebutu tai butu jaunesni uz mane. Ji dabar is paskutiniu ziniu kazkur valkatauja ir girtuokliauja Radviliskio rajone, tai zinoma kad turetu dar ir daugiau tokiu vaiku prisidirbus. Dar vaiku namai liepe kita savaite paskambint tada suras visus tiklsius duomenis....
QUOTE(renax @ 2006 03 27, 09:07)
Pabandyk jei neina pakalbet isdestyti viska rastu . Paaiskink jiems kad jie yra tavo tikrieji tevai , ir niekas kitas . Kad tu tik nori surasti brolius ar seseris ( nors kartais tai buna karti patirtis ir gal jie jau pasidomeje ) . Turejau as viena drauge kuri ieskojo savo sesers ir brolio , bet deja rado visai ne ta ka tikejosi 
Tai kad deja dazniausiai taip buna , jei skaudina juos ta tiesa , pagalvok kas svarbiau .
Tai kad deja dazniausiai taip buna , jei skaudina juos ta tiesa , pagalvok kas svarbiau .gan idomu ar ka daugiau suzinojai? ar turi tu broliu, sesru jaunesniu ar nea?
Na,man 28,as suzinojau,kad esu ivaikinta, yra broliu ,sesuo vyresne, tikroji mama tuometinies milicijos darbuotoja. Paimta nuo 2 men. bet va dabar kiek meginu su mama pasikalbet apie tai, vengia pokalbio ,kaip kazi kas. 
Tikriausiai tavo mama bijo tavo akyse pamatyti liūdesį ir nusivylimą. Neabejoju, kad ji, - tave užauginusi - tikisi dėkingumo už tai.
Gal prieš pradėdama kalbėti apie praeitį tiesiog pasakyk savo mamai - kaip tu ją myli.... Kad esi dėkinga už vaikystę, ir tik nori, kad ji pasidalintų savo prisiminimais - kaip tu pas ją patekai....
Na o tau pasaulis apsivertė nuo tokios žinios??? Jei gali paatvirauti
Gal prieš pradėdama kalbėti apie praeitį tiesiog pasakyk savo mamai - kaip tu ją myli.... Kad esi dėkinga už vaikystę, ir tik nori, kad ji pasidalintų savo prisiminimais - kaip tu pas ją patekai....
Na o tau pasaulis apsivertė nuo tokios žinios??? Jei gali paatvirauti
QUOTE(Saulutuke @ 2007 08 14, 07:54)
tikroji mama tuometinies milicijos darbuotoja. Paimta nuo 2 men.
tikroji ;hm - ta kuri užaugino? ar anais laikais asocialūs asmenys milicijoje dirbo
Sveiki,nežinau ar čia pataikiau,bet gal niekas nesupyks.Zodziu as nepilnamete,nezinau kur kreiptis,nenoriu izeisti savo globeju,bet man nepatika su jais gyventi,nesakau kad bloga,priesingai,jauciuosi kaip karaliene ir jauciu jiems pagarba,su mama(as taip pripratusi ja vadinti)sutariu puikiai,viska issipasakoju,na gerai nemeluosiu,ne viska,matot as noriu pasakyti jog as nebenoriu gyventi sioje seimoje.man nejauku kai jie savo paskutinius pinugus leidzia kad galetu mane uzauginti,man neleidzia sazne...as apie tai jog esu ivaikinta suzinojau internetu,aisku ten buvo parasyta tai ko viesinti negalima nes pazedzia zmogaus taisykles,ar kaip ten...zodziu as radau straipsni,man buvo sokas,buvau girdejusi repliku is klasioku ir seip neturiu draugu,esu nuo vaiku turejusi traumu,nes as kaip ie teigia kitokia...bet as galvojau jog jie juokauja,o tyciojasi nes as siek tiek apkuni...zodziu jau 3 metai kai as tai zinau,ir as to neslepiu,o atvirksciai,kai su kuo susipazystu pasakau kas as,nes bijau per daug prisiristi ir buti iskaudinta,Obet tevai del to labai pyksta...susiradau savo sese,ji nelabai bendrauja,kaip ir broliai,mano biologine mama mire o tevas nenori manes pripazinti...kreipiuosi i jus ne nesizau ka bedaryti eiciau pas soc. darbuotoja,bet ten mamos geriausia drauge,bijau ja iskaudinti,nezinau kur kreiptis,si seima mane myli,bet as sioje atmosferoje nesijauciu saugiai,zinau jog visame sitame laiske daug visokiu yvikiu privelta,tiesiog nezinojau kaip parasyti,gal suprasit...laukiu patarimu...Man 14 metu...
Miela mergaite,
Suprantu kaip jautiesi, bet sąžinė dėl globėjų tavęs graužti tikrai neturėtų, nes jeigu jie tavimi rūpinasi kaip tu rašai ,,iš paskutiniųjų", reiškia jie nori tavimi rūpintis ir myli kaip tikrą vaiką, jie patys troško tave turėti ir auginti. Todėl turėtum džiaugtis tokiais globėjais, nes ne kiekvieni tikri tėvai sugeba ir nori rūpintis savo vaikais, o ką jau kalbėti apie svetimus... Reiškia tu jiems esi daugiau negu sava ir jeigu pradėsi juos ignoruoti, gali labai stipriai užgauti jiems širdį t.y. įskaudinti. O dėl saugumo, tai tu niekur nesijausi tokia saugi kaip šioje šeimoje ir nesistenk įtikti savo biologiniam tėvui ir kitiems giminaičiams, nes kaip sakoma patarlėje ,,Per prievartą mielas nebūsi", o tikra šeima ta, kuri tave augina ir myli, todėl brangink ją ir saugok, nes daugelis vaikų augančių globos namuose apie tai gali tik pasvajoti. Suprantu, tau dabar paauglystė, todėl kyla daug klausimų, bet pamatysi viskas bus gerai, užaugsi ir viską suprasi, tada jau mokėsi viską tinkamai įvertinti. O dabar džiaukis tuo, ką turi, stenkis nesigilinti į tai ko negalima pakeisti, bendrauk, mokykis, siek tokių tikslų, kuriais pati galėtum didžiuotis ir nudžiuginti savo globėjus
Suprantu kaip jautiesi, bet sąžinė dėl globėjų tavęs graužti tikrai neturėtų, nes jeigu jie tavimi rūpinasi kaip tu rašai ,,iš paskutiniųjų", reiškia jie nori tavimi rūpintis ir myli kaip tikrą vaiką, jie patys troško tave turėti ir auginti. Todėl turėtum džiaugtis tokiais globėjais, nes ne kiekvieni tikri tėvai sugeba ir nori rūpintis savo vaikais, o ką jau kalbėti apie svetimus... Reiškia tu jiems esi daugiau negu sava ir jeigu pradėsi juos ignoruoti, gali labai stipriai užgauti jiems širdį t.y. įskaudinti. O dėl saugumo, tai tu niekur nesijausi tokia saugi kaip šioje šeimoje ir nesistenk įtikti savo biologiniam tėvui ir kitiems giminaičiams, nes kaip sakoma patarlėje ,,Per prievartą mielas nebūsi", o tikra šeima ta, kuri tave augina ir myli, todėl brangink ją ir saugok, nes daugelis vaikų augančių globos namuose apie tai gali tik pasvajoti. Suprantu, tau dabar paauglystė, todėl kyla daug klausimų, bet pamatysi viskas bus gerai, užaugsi ir viską suprasi, tada jau mokėsi viską tinkamai įvertinti. O dabar džiaukis tuo, ką turi, stenkis nesigilinti į tai ko negalima pakeisti, bendrauk, mokykis, siek tokių tikslų, kuriais pati galėtum didžiuotis ir nudžiuginti savo globėjus
[quote=135791,2011 10 03, 21:20]
Sveiki,nežinau ar čia pataikiau,bet gal niekas nesupyks.
Sveika, tikrai niekas nesupyks Aš puikiai suprantu, kad tavo širdelėje- sumaštis. Sužinojai tiesą, ne iš tave auginančių tėvelių, susiradai sesę, brolį, tėvą, o jie tave atstūmė... Svajojai prieš susitikdama visai kitaip, ane. Deja, meilės neįpūsi. Nori nenori, teks sau pripažinti faktą, kad tave paliko ir nelabai tiems, iš tiesų tau svetimiems žmonėms rūpi. O pasikalbėti apie tai su tėveliais, kurie augina- negali, nemoki. Visa tai drąsko tave į kelias dalis. Nemanau, kad palikti šeimą, kur esi mylima, kur tavimi rūpinasi - protinga mintis. Juk nuo to sumaištis tavo širdelėje nesumažės- prisidės tik dar daugiau bėdelių, begalinė sąžinės graužatis. Išsikalbėk su mama, pasakyk, kad tau labai reikia jos paramos, supratimo ir nuoširdumo- manau, tikrai pavyks. Išsakyk, kaip jautiesi. Tik kartu, ramiai ir kūrybiškai priėję prie bėdos, tikrai rasite išeitį. Kartais gali padėti ir žmogus iš šalies- psichologas, kuris padės susivokti šioje painioje situacijoje tiek tau, tiek mamai ir tėčiui.
Sveiki,nežinau ar čia pataikiau,bet gal niekas nesupyks.
Sveika, tikrai niekas nesupyks
Aš puikiai suprantu, kad tavo širdelėje- sumaštis. Sužinojai tiesą, ne iš tave auginančių tėvelių, susiradai sesę, brolį, tėvą, o jie tave atstūmė... Svajojai prieš susitikdama visai kitaip, ane. Deja, meilės neįpūsi. Nori nenori, teks sau pripažinti faktą, kad tave paliko ir nelabai tiems, iš tiesų tau svetimiems žmonėms rūpi. O pasikalbėti apie tai su tėveliais, kurie augina- negali, nemoki. Visa tai drąsko tave į kelias dalis. Nemanau, kad palikti šeimą, kur esi mylima, kur tavimi rūpinasi - protinga mintis. Juk nuo to sumaištis tavo širdelėje nesumažės- prisidės tik dar daugiau bėdelių, begalinė sąžinės graužatis. Išsikalbėk su mama, pasakyk, kad tau labai reikia jos paramos, supratimo ir nuoširdumo- manau, tikrai pavyks. Išsakyk, kaip jautiesi. Tik kartu, ramiai ir kūrybiškai priėję prie bėdos, tikrai rasite išeitį. Kartais gali padėti ir žmogus iš šalies- psichologas, kuris padės susivokti šioje painioje situacijoje tiek tau, tiek mamai ir tėčiui.
Na seip dauguma tevu savo vaikui atiduoda viska ka gali nemazi dalis ir gyvube paaukotu del savo vaiko. TU ESI JU VAIKAS jie tave myli ir jei tu isetum be galo juos iskaudintum. Tau reikia isikalbeti pasakyk savo mamai ir viskas susitvarkys.
Seip gyvenime taip jau suredyta kad tevai duoda o vaikai ima ne kiekvienam zmoguo gyvenime duota tureti tokius tevus kaip tavo todel reikia dziaugtis kad turi tai ko neturi kiti.
Seip gyvenime taip jau suredyta kad tevai duoda o vaikai ima ne kiekvienam zmoguo gyvenime duota tureti tokius tevus kaip tavo todel reikia dziaugtis kad turi tai ko neturi kiti.
QUOTE(135791 @ 2011 10 03, 20:20)
man nepatika su jais gyventi
noriu pasakyti jog as nebenoriu gyventi sioje seimoje
noriu pasakyti jog as nebenoriu gyventi sioje seimoje
Mažute,o kur tu eisi?
Jei išeitų mano dukrytė,man iš skausmo turbūt plyštų širdis.Baisu net galvot,kad taip galėtų atsitikt-nemoku pasakyt,kaip aš ją myliu
Jos tėvai abu gyvi,gyvena tam pačiam mieste,nelanko jau gal 4m.
QUOTE(135791 @ 2011 10 03, 21:20)
Sveiki
Nesu didelė patarėja šiuo klausimu, bet va pamenu save kai buvau 14-os. Sakai sumaištis. Perdaug meilės ir rūpesčio, gaila tvelių pastangų. Kai aš augau ir buvau paauglė man visada visko trūko ir meilės ir pinigų, lyg ir nesinorėjo su tais teveliais gyventi viskas užknisdavo
. Bet kai tai prisimenu dabar atrodo buvo toks niekalas. O i ką aš galejau juos iškeisti juk jie buvo ir yra mano bio tevai, kaip sako tėvų nepasirinksi, tai ir ne mums vaikams juos rinktis. O kad sakai broliai nelinkę bendrauti, tai ką sakyti kai su savo broliu nuo vaikystės taip ir dabar neturime bendros kalbos. Kaip dabar prisimenu kai jis man sakydavo: žinai aš kitoks, nes va matyt esu įvaikintas, kai jis taip sakydavo man dangus griūdavo . Na tai buvo tik kvailas jo vaiko juokas.Bet jei jauti daugiau nei pagarbą savo globejei aptark su ja savo rūpesčius , ar bent artimai draugei išsiliek, bet tikrai ne kiekvienam naujam pažystam žmogui. Tai kas asmeniška tai tik tarp artimų žmonių, tų kurie tau patys svarbiausi.
QUOTE(135791 @ 2011 10 03, 20:20)
,matot as noriu pasakyti jog as nebenoriu gyventi sioje seimoje.man nejauku kai jie savo paskutinius pinugus leidzia kad galetu mane uzauginti,man neleidzia sazne...
ir seip neturiu draugu,esu nuo vaiku turejusi traumu,nes as kaip ie teigia kitokia...bet as galvojau jog jie juokauja,o tyciojasi nes as siek tiek apkuni...
nes bijau per daug prisiristi ir buti iskaudinta,
bet as sioje atmosferoje nesijauciu saugiai,
ir seip neturiu draugu,esu nuo vaiku turejusi traumu,nes as kaip ie teigia kitokia...bet as galvojau jog jie juokauja,o tyciojasi nes as siek tiek apkuni...
nes bijau per daug prisiristi ir buti iskaudinta,
bet as sioje atmosferoje nesijauciu saugiai,
Pirmiausia - esui paauglė, neatsakinga už tavo tėvų ir įtėvių sprendimus. Jeigu tave įtėviai myli, vadinasi į tave daug įdeda, kaip meilės, taip ir pinigų... tiesiog kaip kiekvienam mylimam vaikui. o kaip kitaip? jie išleidžia itek, kiek gali, ne daugiau 
tu už tai nesi atsakinga. o paauglystė - labai sudėtingas laikas, ypač jautreniems vaikams. Prie visų problemų kurias turi visas paaugliai (jaučiasi nesuprasti, neįvertinti kaip suaugę), prisideda tas faktas, kad ieškai savo šaknų, kitos savęs ir ji gal neramina (ir sesė, ir broliai lyg ir atmeta, ar ne?) Storumas, neproporcingas kūnas, spuogai - yprasti paauglių rūųpesčiai, jie praeina taip pat greitai, kaip ir atėjo. tik ta minutė virsta amžinybe, kai klausimas skausmingas. ir bendraamžių nesupratimas taip pat praeis. kai tk ateis laikas profiliuotis, o teisingiau - išsiskirstyti į skirtingas mokyklas. Bent iš savo patirties žinau - išėjau iš silpnos mokyklos (kur trečdalis bernų sėdo į kalėjimą) į stiprią mokyklą su sustiprintais dalykais,,, ir bendravimo problem bendraamžiais baigėsi, nes ten visi buvo ... kitokie. Stiprūs mokiniai, humanitarai... tie, kuriems nerūpėjo kiemo kultūra....
kas kita yra nesaugumas. Jis, kaip suprantu ir šeimoje ir su bendraamžiais? gal padėtų pokaklbiai su mama? gal galėtum pavaikščioti į PPT organizuojamu psichologinius užsiėmimus? gal reikia psichologo? nes ta baimė neprisirišti, jei dar padidės trukdys ir suaugusiame gyvenime.... gal vis pabandyk pakalbėti su mama... su tėvu.. su ta pačia soc. darbuotoja.... gal užves ant kelio...
