Spermos kokybė ir tyrimai

Lauksim ziniu, idomu. Nors kaip minejau pas mus rado 14 mln 1 ml ir 40 mln visam ejakuliate, ar kazkas panasaus. Puse kurio beje islaistem surinkimo procese

Tai va vienas pvz kai rado ne 17 gi

Sveikos, mielosios,
3 metus buvau "intensyvi" forumo skaitytoja, ypatingai skaičiau šį skyrelį, naujovių spermos gerinimo srityje, stebuklingų istorijų ir paguodos ieškojau, su kiekviena įsižiebdavo viltis, kad gal ir mums kažkaip pavyks...Nerašiau beveik nieko, nes per sunku man buvo, atrodė, jei jau pradėsiu rašyt - viskas, pripažinsiu sau ir pasauliui, kad pastot patiems mums niekaip nepavyksta, o tas buvo be galo baisu ir skaudu...ir dabar įlendu, pasižvalgyt ir mintimis visoms sėkmės palinkėt...puikiai žinau, ką jaučiat ir kokį pragarą link savo svajonės praeinat...Iki šiol man absoliuti mistika vyrų sperma, skirtingi rezultatai skirtingose laboratorijose ir absoliuti nuostaba, kad šiais laikais gydymo tai problemai nėra... Mūsų trumpa istorija: 1 spermograma VK - pavieniai gyvybingi spermatozoidai ...su ta diagnoze bandžiau susitaikyt, priimt, o gal neigt desperatiškai bandant kažką daryt 1 metus - per juos aplankyti bioenergetikai, perkaityta tuntai knygų apie sąmones pasąmones, tikėjimą ir t.t., aplankytos šventos vietos, bendrauta su dvasininkais, išgerta krūvos papildų, vitaminų - speman, profertil, arbatėlių, mankštelių, maisto derinimo ir t.t.t.t.t.t, ir pati tuo metu dariau viską, kad mano organizmas imlesnis būtų ir dvasiškai keičiausi po beveik metų tokių pastangų be galo bijodami, bet pasiryžę daryt viską dėl vaikelio, drebančiom kinkom vežėm spermą Pleskačiauskui - kaip ir jūs buvau prisiskaičius apie jį visko, na bet suveikė ta 40 metų jo patirtis, ir kelios forumiečių stebuklingos pastojimo istorijos jo dėka. Pas jį rezultatai buvo neblogi - 10 mln./1 ml, iš viso 50 mln, gan geras judrumas. Skraidžiau padebesiais, tikėjausi - tuoj tuoj...dar skyrė pregnyl leidžiamų vaistų, toliau tikimės ir laukiam, na kad rezultatai dar puikesni būtų - bebro liauka vyrą šėriau, tas žiaugčiojo, blogai jautėsi, bet ko gi nepadarysi po kelių mėnesių pas P. rezultatai labai suprastėję - 1 ml.- 5 mln. ir labai daug nejudrių, P. visą bėda suvertė bebro liaukai - atseit sureagavo su jo skirtais vaistais, koneveikiau save ir bariau už tuos eksperimentus, tada vėl bėgte pas bioenergetiką, kuris nepaliaudamas rezultatą žadėjo, ir pasiryžom, jei jau nepavyks - varysim į Latviją, nes forumą skersai išilgai perskaičius nepasitikėjau Lietuvos medikais ir jų rezultatais. Man piestu stojosi plaukai, kaip tokioj bėdoj iš mūsų biznis daromas ir kaip skirtingose laboratorijose gali būt tokie skirtingi rezultatai, o juk nuo to tiek daug priklauso!...Dideliam nusivylimui bioenerg. žadėtas stebuklas neįvyko, bet nutarėm "įdirbį" pas bioenergetiką patikrint Plesk. lab., rezultatai vėl pagerėję apie 11 mln. 1 ml., P. siūlo IUI, mano vyras, matydamas, kaip svyruoja tie milijonai, įkalba mane IUI, na aš nieko per daug nesitikiu, džiaugiuos pagerėjusiais vyro rez., atsipūtus ir pavargus nuo visko, norėdama tik poilsio paimu atostogų, pasidarom IUI (pagalvojau, buvo nebuvo tų 300 Lt, o maža ką ant to atsipalaidavimo), na rezultato nėra, bet žinom sekantį žingsnį - į Latviją, pas Treijsą...Sužavėjo latvių profesionalumas, bendravimas, kanos. Pasitikėjom jais 100 proc., meldžiaus, kad tik vyro rezultatai būtų neblogi - išgirdau diagnozę - 3 mln./1 ml ir tik 1 procentas morfologiškai gerų spermiukų , bet matyt tie metai padarė savo, man kaip kas maišu per galvą trenkė, išsikriokiau tuo momentu, ir nutariau, kad GANA, gana bliaut, drebėt kiekvieną kartą, aš pavargau nuo savo baubų, nuo tų abejonių - bus vaikų, nebus, pavargau nuo tos nenusakomos baimės ir nežinios būsenos ir amžinų klausimų sau, kur klydom, kuo nusidėjom, kodėl taip yra, ką turim padaryt, kad pastočiau???? Susiėmiau, vyrui rezultatų nesakiau, tik kad reiks ivf+icsi, pati sau neleidau nuolat tų minčių narpliot ir gilintis - ėjom su brangiuoju į akupunktūrą, bandžiau negalvot apie laukiamą procedūrą, negalvot, kas bus jeigu...o tiesiog eit ir daryt viskas steb by step, suvokiau, kad viskas išbandyta ir teturim tik vieną išeitį, ...nesiplėsiu per daug, kam rūpės detalės, mielai atrašysiu per AZ...taigi po pirmojo ivf+icsi esu ... įpusėjus 6 mėnesiui jau drąsiau tai suvokiu, pamažėle ateina džiaugsmas, nors iki šiol viskas atrodo trapu ir nesinori per daug afišuotis...Prirašiau čia Jums kalną, bet kartu ir nieko neparašiau, tik savo istorijos santrauką...per tuos laukimo metus aš kaip didžiausią turtą į atmintį įrašiau kiekvieną sėkmingą istoriją, tie „stebuklingi“ pastojimai – kai daktarai vilčių neduoda, o Dievulis nusprendžia kitaip apskritai pakeldavo ant kojų. Prirašiau krūvas laiškų tokioms forumietėms „išganingo“ recepto ieškodama, bet visgi kiekvienai savas kelias, ir taip džiugu šiandien pasakyt, kad aš daug padariau – ėjau tiesiai į savo baimes, po žingsnelį, po truputėlį yriausi pirmyn (man kiekvienas, kad ir paprasčiausias mano hormonų tyirmas keldavo paniką, kankinaus, o kas jeigu dar kažką blogo atras?, milžiniškų dvasios pastangų man tuomet kainavo tiek paprasti tyrimai, tiek gimdos nuotrauka, buvo konkrečiai mano pasitikėjimą palaužus ta vyro diagnozė) įveikiau patį didžiausią iššūkį, padariau tai, ko labiausiai bijojau, BET svarbiausia, mergaitės, aš supratau, kad ir neturint 100 proc. tikėjimo dėl pastojimo, ir neišsivadavus galutinai ir abejonių ir baimių, ir manant, jog dar toli iki tobulumo, ir iki galo neatpalaidavus smegenų (visad maniau, kad tai pagrindinis faktorius, bet per 3 metus nė dienos man nepavyko negalvot apie kūdikį) ĮMANOMA pastot. Kiekvienai skirtingi išbandymai šitam kelyje, kiekviena turim pati sau kažką išsiaiškint, kažką savyje pakeist, bet taip noriu visoms visoms palinkėt stiprybės, nepasidavimo, ėjimo pirmyn ir tik didžiausios sėkmės!!! Taip noriu tikėt, kad visoms už pastangas bus atlyginta...O savo tikėjimui stiprinti visada kartoju šv. Rašto ištrauką „kai ko nors prašote – tikėkite gausią, ir tikrai taip įvyks“....SĖKMĖS.

Va cia tai parasyta! Nes susigraudinau. Sekmes tau didziausios ir lengvo gimdymo. Ir aciu kad pasidalinai savo istorija.

Ačiū, Galatėja, kai pradedu apie tą kelią galvot ir aš susigraudinu...bet kai viską praieni, atrodo, kad anokia čia aš didvyrė, ne mano nuopelnas ir tik didžiulis dėkingumas, kad pavyko...tfu tfu tfu...dabar svajonė sveiką kūdikį pagimdyt, ačiū už gerus linkėjimas...o baisiausia kas buvo tai ne procedūra, o ta psichologinė našta...atmetus visokias mintis ir smegenų veržimą ta procedūra vienas juokas, bet jei pradedi gilintis ir paleidi į darbą vaizduotę... Jums irgi visoms visoms ir virusiukų

Auguste, Jusu istorija skamba man kaip isganymas. Taip dziugu girdeti tokias istorijas. As atradau si foruma mazdaug pries metus, is pradziu tik skaitydavau, o dabar jau pradejau rasyti ir po truputi bendrauti. Nes niekas negali suprasti musu skausmo, isskyrus tas mergaites, kurios kiekviena diena isgyvena lygiai tuos pacius jausmus
Sveikinu ir dziaugiuosi uz jus, lai Dievulis Jus laimina.
Papildyta:

Aciu uz virusiukus

auguste.v, įkvepianti istorija
Sėkmės Jums didžiausios ir lengvo susitikimo su mažiuku

auguste.v, aciu, kad pasidalinai nuostabia istorija Tikrai ikvepia nesustoti, zengti toliau. Mums visoms reikia tokiu istoriju, kaip oro
Lengvu tau likusiu menesiuku ir aisku lengvos tos didziosios dienos

KAŽKAS NEREALAUS
Lengvo Jums nešiojimo ir ateityje lengvo auginimo
Tokių istorijų mums visoms labai reikia

selina, chiquita, ačiūūūūū žinau, kaip svarbu kaskart įsitikint, jog tie stebuklai vyksta ir jie įmanomi...aš pati tom istorijom kaip oru kvėpavau...neforsuokit, neskubinkit savęs, bet ir nedelskit...kad ir kaip sunku, reiktų nors šiek tiek apsiramint (kai pačios to nepadarom, vis tiek per prievartą o gal kaip išganymas šiek tiek ramybės ateina), tada geresnės mintys į galvą ateina, nesiblokuoja teisingi sprendimai, ir darykit viską, ką galit...
Papildyta:
ojoj, kol rašiau padėką vienoms mergaitėms dar ir kitos visokio gėrio prilinkėjo , tai ačiū visoms visoms , ir tik sėkmės, dievulio palaimos, kantrybės ir tik rezultato...kad visos į nėštukių skyrelį išbildėtumėt ir liktų praeityje visos ašarėlės ir klausimai "kada"....

Labai pakilejo istorija aciu

O ka zinot apie agliutinacijos gerinima ?

Visų pirmą reikia rasti priežastį kodėl ta agliutinacija yra. O kaip su leukocitais?