Nesutariame su aštuonmečiu

kažkaip sudėtingai jūs gyvenat Pavargstu net nuo skaitymo apie tuos +ir- Mes gyvenam ir tiek Nieko aš iš nereikalauju,tik kad pamokas pasiruoštų.Pasipykstam,pasibaram,atsiprašom,pasibučiuojam ir vėl toliau važiuojam Natūralu ir paprasta.Viską ką jam reikia,jis ir taip pasidaro.Gal aš per mažai iš jo reikalauju ?Nežinau.Tiesiog leidžiu jam mėgautis vaikyste Ir jam,ir man mažiau galvos skausmo.

O kas tada kloja vaiko lovą? Tvarko jovalą jo kambaryje, surenka ir sudeda į spintą jo rūbus, galų gale išneša šiukšles ar parneša laikraščius iš pašto dėžutės? Mėgavimasis vaikyste yra vienas dalykas, bet visai kas kita - mokymąsis elementariausių buities darbelių, pagalbos šeimos nariams ir t.t. Na nebent turite ir garantuojate kad visą likusį gyvenimą turėsite pulką tarnų, kurie atliks visus buities (ar ūkio) darbus.

Labai įdomu skaityti jūsų mintis. Aš taip pat turiu tokio amžiaus "paauglę"dukrytę.
Pavargau nuo jos amžinų neisiu, nedarysiu,pamiršau ir kt. Tiesiog į neviltį varo, pasijauti tokia bejėgė...Kai ji buvo maža, stengiausi viską daryti "teisingai", apgalvodavau kiekvieną savo žodį, analizavau,ką ne taip padariau. Buvau nusprendusi savo vaikus auginti "laisvus, be kompleksų",kad būtų drąsesni, šaunesni, nei aš...Ir pajutau, kad auginu mažą išlepintą monstriuką, kuriam rūpi tik jis pats... Stebėjau kaip auklėja savo vaikus draugai ir pastebėjau, kad tų vaikai tikrai paklusnūs ir gerai sutaria su tėvais, kurie sugeba suderinti griežtumą su meile. Tik šitas derinys duoda geriausią rezultatą
Dabar stengiuosi taisyti padėtį, nes perauklėti daug sunkiau, nei auklėti. Šiam darbe ir man padeda + ir - lentelė (nusižiūrėjau nuo draugės, kuri taip bando susiderinti su savo 13amečiu sūnum). Kartas nuo karto tą lentelę patobulinam, papildom naujais punktais, senus, neaktualius pašalinam. Pav. yra toks punktas "atsikelti ir be ožių susiruošti į mokyklą".Labai vargadavau rytais, nes per 1 val mums sunkiai sekdavosi susiruošti į mokyklą, tai pešu plaukus,riksmas su isterija, tai tualete sėdi,reik su piktumais ir ašarom krapštyti lauk, kad į autobusą nepavėluotų...Dabar atsikelia ir per 20 min sugeba ir nusiprausti, ir papusryčiauti
Už pliusą gauną 10 cnt, minusas "suvalgo"pliusą. Savaitės pabaigoje suvedam rezultatus, gaunasi apie 5-6 Lt. Kartu aptariam kur panaudosim, ar pasiliks taupyklėje,ar pirks kažką. (Žiemą eidavom į MAUGLĮ, tai būdavo už 1val. susimokėti, jei "neuždirbdavo'' per savaitę, tai MAUGLIO nėra..)Kažkaip mano dukrytę tai motyvuoja. Su draugais dar ir dabar diskutuojam šiuo klausimu, ar galima pinigais motyvuoti vaiką? Labai domintų tų mamų nuomonė, kas panašiai elgėsi su savo vaikais, kaip elgiasi vaikai ateityje? Ar nereikalauja už savo pastangas pinigų? Vieną dalyką pastebėjau, kad kai nepildom lentelės (būna savaičių,kai ją pamirštam)dukra ir toliau stengiasi nenusižengti punktams, o kai apsileidžia, vėl sugryžtam prie lentelės, padėtis pasitaiso Nerimauju tik dėl ateities...Tarpkitko, šį metodą draugei pasiūlė psichologė....

Na sveikutės,štai ir aš pražuvėlė
Papasakosiu kaip mums sekasi.Kaip ir sakiau buvome nuėje i sutrikusios raidos centrą pas psichologę,lankomės ir dabar į savaitę kartą.Buvome jau 5 kartus,kolkas ledai nejuda.Pasiūlė perskaityti knygą RUTH PETERS Nebijokite drausminti vaikųČia radau lentelę apie kurią daugelis pasakojo ir šiaip daug naudingos informacijos.PAmačiau kiek pati daug klaidų darydavau iš per didelės meilės savam vaikui. Pavz.jei būdavo nubaustas tai bausmės neatlikdavo iki galo,jei prižadėdavau už netinkamą elgesį kur nors neleisti pagailėdavau ir išleisdavau,šaukiau,isterikavau,net mušiau Bet dabar viskas keičiasi.BAndau suimti save i rankas,nors kartais atrodo perpleščiau už ižulų elgesį.Ir dar būna taip kad nusvyra rankos ,bet jau žinau kaip tvardytis ir ką daryti.Tikrai patarčiau nueiti pas gera psichologę kas turi hiperaktyvų vaiką.Buvau nusivylusi savimi,nekenčiau savęs už nemokėjimą tvardytis.Psichologė suteikė pasitikėjimo savimi.MAnau kad visvien atrasiu raktą i vaiko širdį.

džiaugiuosi už tave ,sveikinu,linkiu sėkmės ir daug stiprybės ir kantrybės .O dėl nepralaužtų ledų tai tu klysti,jei tu jau pati sakaisi kažką išmokusi,pamačiusi ir supratusi,reiškia ledai pralaužti,o kaip gi kitaip,vistiek viskas nuo mamos prasideda .Laikykis,esi tikra šaunuolė,tikiuosi papasakosi ir toliau kaip gi jums sekasi

Taip, lentele yra butina, veliau, palaipsniui, kai vaikas prades siuos darbus priimti, kaip ir normalias pareigas, ja galima nutraukti. Del arbatpiningiu. Neprisigalvokim, kad siandien labai reikalingi ypac saziningi, nemokantys pinigu skaiciuoti pilieciai. Mes gyvenom anais laikais, aukleti buvom kitais metodais. Vaikui viena is auklejimo salygu yra ir arbatpiningiai,kurie moko taupyti, planuoti savo dienas ir pan. As net esu bandziusi du budus, duoti pinigelius is karto ir kas diena. O kad nebutu sie darbai daromi uz pinigus, tai galima pasakyti taip, jei sugebes susitvarkyti su pareigomis savarankiskai ir nebebus problemu, tai kaip apdovanojimas, pliusu minusu sistema bus panaikinta. Jau tikrai, apgalvojus galima viska gerai sutvarkyti. Juk mes seimoje kaklas, kuris sugeba pasukti visus seimos narius, kur nori.

Del lovos klojimo, tai sakes ka isgirdau is psichologes. Mano abu vaikai pradejo nesikloti paklodziu. Siutas eme, negaliu. Bet kai man pasake fraze, ar as pati kloju paklode, is kart pasakiau, kad zinoma. Po keturiu dienu, po naktines einu dienele pasnausti (i saliona), klausimas, ar ten buvo paklode? Sakes, vaikai musu veidrodziai. Pirma mes turim atlikti tai patys, veliau reikalauti is vaiku.

Ka dar neseniai perskaiciau. Gal cia truputi ne i tema, bet...
Vaikai neklauso tevu tada, kai ju santykius mato "ant ribos". Jei tevas labai valdingas, ar apsileides, nepalaiko mamos, o gal ir dar baisiau. Taip, jis savo negeru elgesiu juos nesamoningai taiko.

vat vat, veidrodeliai..kartais savo ydas galim pamatyti gerai pastebeję savo vaikų elgiasį Pradžioje aš tai aiškiai pamačiau,kai draugės skundėsi savo vaikais. Po to pradėjau kapstytis ir po savo "darželį".Oi kiek ten akmenukų
Taigi, išvada, stebim savo vaikus, randam problematišką elgesį, ieškom to savyje, taisom savo ydas, vaikai taisosi po mūsų. Tik visa bėda, kad save keisti oi kaip sunku, lengviau kaltinti kitus......

Svarbiausia myleti savo vaikus, stengtis tokius, kokie yra. Jie neturi buti tobuli, gali ir patingeti ir pan. Juk jie tokie pat zmones, kaip ir mes.Tuo labiau, pagalvokim, kokios mokykloje sunkios programos. Spes, rutak, dar ir tavo dukryte vargeli atvargti. Viskam savo laikas. Na aisku, paleisti nuo virves irgi nereikia.
Papildyta:


Labai svarbu butu, kad pasidalintum su kitomis mamomis savo patirtimi hiperaktyviu mamu svetaineje
www.hiperaktyvumas.lietuvoje.info.
as taip pat auginu du hiperaktyvius sunus,vienam jau 16, esu draugijos nare. Svetaine nekomercine ir dalyvauti joje galima ir neprisiregistravus. Mamos, turincios tokius vaikus, uzsukite pas mus. Kurkime savo, praktikiu, teorija.Gal kartu apjungus savo zinias,patirti, galesime padeti savo vaikams.

Sveikutes mamytes,as taip pat turiu astuonmete dukra,su kuria kazkaip nesusikalbam,atrode anksciau viskas buvo gerai,bet dabar matau kokia ji auga egojiste,tarsi pasaulis prilauso tik jai vienai,labai ja myliu kaip ir kiekviena mama savo vaika,bet dabar kai matau,kaip ji man atsisneka,sunku susilaikyti nerekus,viskas pablogejo gimus maziukei,ko gero truko demesio,nors tikrai kiek galejau ir su ja buvau, ir snekejom.Labai prasau daugiau paaiskinkit apie tuows +ir -,gal tokiu budu kazka pakeisim,juk nesinori,kad rysis nutruktu,visada svajojau,kaip mes graziai bendrausim,o cia, sia tau,kad nori

Sveika,

Man labai padejo +/-
Mamos buvo man rekomendave +/-, bet galvojau, kaip reikes vaikui apie tai pasakyti.... bijojau kad neisigastu LAukiau tinkamos progos ir ... viena karta vaiksciojom MAximoj, o ji kaip visada: nupirk sita, nupirk ir dar sita, o as ir sakau, gerai as tau nupirksiu, bet kai grisim namo pasakysiu kada
kai grizom namo, sakau: ok, as tau nupirksiu kiekviena savaitele zurnaliuka arba vaziuosim i Macdonalda, zodziu paaiskinau, kad ji gales issirinkti ka nori gauti uz gerai praleista savaite Ja si mintis labai suzavejo, ji vis stengdavosi ir vakare klausdavo ka man deti + ar - Dar pasakiau kad uz viena - ji tures gauti du +..... mums sis zaidimas labai patinka.....
Dar vienas is apdovanojimu buvo kelione i "Lokes pedos " parka Sese tuo metu liko su aukle, taigi ir jai tas grese, jeigu nusikals per savaite, bet ji tikrai labai stengesi ir i parka vaziavo.... Kita karta uz gerai praleista savaite mociute vezesi i Druskininkus savaitgaliui....

Dabar vis pamirstam kiekviena diena deti + ir -, bet jeigu negerai elgiasi, tai pasakau kad gaus dideli - is karto suveikia

O aš auginu isteriką penkiametį, kurs rėkia rėkia rėkia, net per miegus šaukia: noriu, duok... Visi aplinkui aiškina, kad oi kaip jam reikia diržo, o namuose jis tiek jo prisiragavęs, kad oi oi oi... Ir nieko tas nekeičia, tik sąžinė graužia už fizines bausmes. Stengiuosi išlikti rami ir nekreipti dėmesio į jo primygtinus norus, kuomet jų išpildyti neimanoma, bet aplinkinų reakcija labai skaudina: oi, koks ožys, mažai diržo gavęs ir pan..

Kaip čia tau geriau patarus... Na, diržo tikrai neverta imtis - padeda tik apgaulingai trrumpam laikui.
Taip, reikia vaikui pareigų, ypač kada dar yra jaunesnysis broliukas, bet Nepamiršk, kad jis irgi turi savo laisvalaikį.
Be to, prasidės tuoj brendimo amžius, dovanosiantis daugiau nervingų situacijų. Todėl geriau su vaiku ramiai pasikalbėk ir paaiškink.