QUOTE(irmuciukasss @ 2012 01 02, 13:06)
pratesiant tema..jauciuosi, kad nebesugebu saves kontroliuoti..zinau, kad turiu susiimti..nustumti visas mintis-kodel, uz ka, kaip..kuo tolyn..kadangi i jas atsakymo nerasiu vistiek..bet taip sunku...sedziu ir verkiu ...kaip atrasti nusiraminima..kaip sau padeti...kaip gyventi normalu gyvenima..be asaru, be nuotaiku kaitos..nesugebu but laiminga...nors zinau, kad reikia dziaugtis tuo, ka turi..bet ka daryt jei liudesys del to, ko neturi yra didesnis...
Leisk sau issiliudeti, isgedeti, kad nutiko taip, jog turit sunkumu pastojant. Aisku cia reikia budeti, nes emociniai iprociai atsiranda ir prie liudesio ilgainiui zmogus pripranta, taciau negali neigti savo jausmu ir drausti sau jaustis taip kaip jautiesi. Viskas praeina, ir liudesys taip pat...
Didziausia laime yra ismokti dziaugtis tuo ka turi. Dziaugtis abiem kojom, rankom, sveikom akim, ausim, draugais, artimaisiais, garsais, kvapais, skoniais, svelniais pukuotais pavirsiais, vejo dvelksmu ant veido, pagalves minkstumu, katino murkimu... Netgi lietum saltu, bjauriu, bet dziaugtis, kad galiu ji jausti... Dziaugtis aplink yra tiek daug kuo...