ir dabar vaikas mielai važiuoja lankyti senelių į kapelius, tik primena, kad žvakučių nepamirštume
mirus mano seneliui (mano vaikui prosenelis, bet labai jam artimas, mylimas, dažnai matomas) ir į šermenis ir į laidotuves vedėmės (nepilni trys metukai), na maniškė ramus vaikas, niekur jinai nebėgiojo, netriukšmavo, ramiai su mumis buvo, pasiklausinėjo kodėl senelis miega, kodėl nebeatsikels ir tiek...per laidotuves abi ėjom pasakyt "labanakt" seneliui, atsisveikinom, gėlytę padėjom, vaikui net patiko, sako "aš irgi gėlytę seneliui nešiau, ir labankt pasakiau"...manau kaip nuteiksi vaką taip jis ir matys tą situaciją...aš stengiaui tragedijos jos akyse nedaryti, paaiškinti daug maž jos supratim lygyje ir viskas buvo gerai...
ir dabar vaikas mielai važiuoja lankyti senelių į kapelius, tik primena, kad žvakučių nepamirštume
ir dabar vaikas mielai važiuoja lankyti senelių į kapelius, tik primena, kad žvakučių nepamirštume
kategoriskai pries dalyvavima 
nebent vaikas jau desimties metu
nebent vaikas jau desimties metu
QUOTE(ppaavasaris @ 2009 10 27, 01:09)
Kodėl? Tiesiog smalsu
I pacias laiduotuves vaiko dar neemem, bet buvo menesio mirties minejime, ejom i baznycia, kapus su visais.
Tai klausimas mazajam kilo - o kodel si teta cia (kapinese) numire
Tai va buvo puiki proga paaiskint paprastai kaip kas vyksta.
O imti i laiduotuves - ar neimti, priklauso ir nuo vaiko, ir nuo laiduotuviu vietos /aplinkos. Mazajam gali buti sokas, jei pamatys baisius raudojimus ar riksmus ra pan.
Taigi, kiekviena mama, speju, geriuasia nujaucia kas prie ko ir kada geriau.
Tai klausimas mazajam kilo - o kodel si teta cia (kapinese) numire
Tai va buvo puiki proga paaiskint paprastai kaip kas vyksta.O imti i laiduotuves - ar neimti, priklauso ir nuo vaiko, ir nuo laiduotuviu vietos /aplinkos. Mazajam gali buti sokas, jei pamatys baisius raudojimus ar riksmus ra pan.
Taigi, kiekviena mama, speju, geriuasia nujaucia kas prie ko ir kada geriau.
maniskiui 5 metai; neseniai mire drauges tetis, vaziavom i laidotuves. kai pradejom kalba apie mirti, laidotuves, jam buvo labai baisu, po to daug klausinejo, verke, bijojo mirti ir kad mums kas nenutiktu. tai mirus mano pacios mociutei, nieko nesakem, nevedem. tik jam paciam klausimas iskilo, kai nuvaziavom i bobulytes namus :"o kur jinai".. sakiau, kad danguj. manau, kad nuo vaiko priklauso. bet saiap sutinku, kad kuo veliau..
QUOTE(ppaavasaris @ 2009 10 27, 00:09)
Kodėl?
Iš patirties. Su mama nuo mažų dienų kiek save pamenu ėjau į pašarvones, kadangi mama šeimininkaudavo, tai ir stalus padėdavau paruošti, ir šiaip tokius smulkius darbelius, gi anksčiau tos laidotuvės būdavo ilgos, du vakarai, paskui po laidotuvių kiek stalų, kiek vaišių, ir t.t. Žinojau visas tradicijas, visas giesmes, nebijojau numirėlių. Nebijau ir dabar. Ir jokios žalos man nėra. Anksti suvokiau kas yra gyvenimas ir kokia ta mirtis.
Sūnui buvo 8 mėn. kai mirė mano senelis. Tokio amžiaus vaiko į patalpą, kur buvo pašarvotas nesinešiau. Nematau tam reikalo. Jis dar tikrai per mažas ką nors suprasti ar prisiminti. Ir manau, kad tokiam labai greitai ir lengvai persiduoda blogos-liūdnos emocijos. O ir "pakazūchos" man nereikėjo. BET. Laidotuvių metu neturėjau kam palikti vaiko, todėl į kapus vežėmės. NORS. Pakeliui vaikas užmigo ir išvengėme vaiko nešimosi į pačią ceremoniją. Jis sėkmingai viską pramiegojo mašinoje.
Nesu prieš vaikus, kuriems jau galima paaiškinti tai artimųjų - močiučių, senelių, tėvų, brolių etc. laidotuvės. Kad ir trijų metų vaikas, kuriam gali pasakyt, kad artimas žmogus miega, reikia atsisveikinti...Bet vaikučiams iki metų, manau, laidotuvėse ne pati tinkamiausia vieta.
Nesu prieš vaikus, kuriems jau galima paaiškinti tai artimųjų - močiučių, senelių, tėvų, brolių etc. laidotuvės. Kad ir trijų metų vaikas, kuriam gali pasakyt, kad artimas žmogus miega, reikia atsisveikinti...Bet vaikučiams iki metų, manau, laidotuvėse ne pati tinkamiausia vieta.
o aš manau ir tikrai pati nelinkusi vestis vaikučius bent iki 6metų tikrai nenorėčiau.
Prieš metus palaidojau tėvelį.Mano dičkei tada buvo 3m ir 8 mėn, o mažiui vos 4 mėn.Buvo labai bjaurūs orai.Tai uošviai nuvežė mergaitę į šermenis atsisveikinti su seneliu, o aš tuo metu buvau su mažiuku namie.SAkė, kad labai normaliai mergaitė reagavo.Paaiškinom, kad senelis jau danguje.Ir į kapus nuvažiavus, net gėlytes seneliui pati renka pievoje ir sodina ant kapo 
Kažkaip labai protingai pagal savo amžių viską priėmė.Taip, kad manau galima drąsiai į artimo žmogaus šermenis/ laidotuves vaiką vestis.Na o į tik pažįstamo žmogaus tai jau nevesčiau
Kažkaip labai protingai pagal savo amžių viską priėmė.Taip, kad manau galima drąsiai į artimo žmogaus šermenis/ laidotuves vaiką vestis.Na o į tik pažįstamo žmogaus tai jau nevesčiau
QUOTE(Minerva @ 2011 02 03, 15:58)
Jei vaikų savivoka, pasaulio ir aplinkos pažinimas tik iš animacijos, jei vaiko emocinėje ir psichinėje brandoje šeima nedalyvauja, tuomet manau, jog straipsnio teiginiai teisingi
