Bulimija & Anoreksija

kai buvau maza tai prie manes mama taip nesokinejo su valgiais.. Tavo seimai troskinti patiekalai turbut bus maziau skanus, bet pripras , ziurek, bandyk, eksperimentuok. as kol kas darau valgyt 2, nes MB jokiu darzoviu ir vaisiu nepripazista, grikiai ir kt sveikuoliski 'dietiniai' patiekalai jam neegzistuoja, jis vadina mane kanarele, sako tu valgai pauksciu maista. man nuo jo maisto plaukai siausiasi, kaip galima tai valgyti (jis ne lietuvis).

Na ir kaip sekasi rasyti?



Ai, kad dar mazuciukai tie pokyciai..
* Pradejau nuo to, kad nepraleidziu nei vieno valgymo, net jei ir padauginu, atejus laikui valgyti kita karta-valgau, kad ir kaip noretusi pamazinti ar isvengti tu kaloriju.
* Maisto plana susirasau is vakaro ir stengiuosi jo laikytis, ne 100%, bet apie 80 %
* Valgau tik vienoje vietoje - virtuvej sededama prie stalo ir naudojuosi irankiais
* Valgydama bandau uzsimerkti, gal ir juoingai skamba, bet toks valgymas labiau leidzia mintis sukoncentruoti i maista, o ne galvoti apie kazka kita.
* Palieku leksteje kasni maisto
* Pavalgius isimetu 2 gabaliukus stiprios metines gumos-dingsta noras kramtyti dar.



Atsipalaiduok, nes tu kaip tik esi labai isitenpusi O ta saviveikla, kaip tu ja ivardini tai taip pat yra sveikimo kelias, nereikia noreti viska daryti idealiai taip greitai. Leisk sau sveikti po truputeli. Psichologe sake, kad sveikimas gali uztrukti ir puse metu. Su kiekvienu apsilankymu bus tik geriau.



Na, nezinau, bet mano nuomone nereikia issiskirti nuo kitu, nes sau gamindamasi maista del to, kad troskinant maziau riebalu ir ale sveikiau, visvien pasamones lygyje laikai save ant dietos pavadelio, na kodel negalima valgyt skaniai kaip ir visi normalus zmones valgo? Gal reiktu geriau vadovautis organizmo reakcija i maista? Pavyzdziui as negaliu valgyti bulviu su mesa, nes matyt per tiek metu dietu nuo tokio derinio man sustoja skrandis naturaliai, tampu ligonis. Bet tas mastymas, kad yra "uzdraustas" maistas ligos rata tik aktyvina.




Siandien pradejau lankytis pas psichologe. Kazkaip pasimeciau, nes ji man siulo AD pagerti, o man, dievaz, vien nuo zodzio ANTIDEPRESANTAI fobija kyla. Nezinau ar verta. Rodos, kad ir pati issikrapstysiu, gal kas gali patarti is patirties?

labai labai verta. aš, tiesa, gėriau neuroleptikus, o ne antidepresantus, bet vaistai šiaip ar taip. jei ne jie, tai svorį nežinau ar būčiau atstačius, + labai prisidėjo prie savęs priėmimo, pasaulio suvokimo formavimo. tik manųjų minusas buvo tas, kad jie labai didino mieguistumą, ir po pusės metų jau nebegalėjau tverti tokio gyvenimo, kai didžiąją dienos dalį negaliu būti aktyvi, todėl pasakiau psichiatrei, kad noriu nutraukti.

Pritarsiu reverse, pas mane situacija lygiai tokia pati - maždaug pusmetį gėriau antidepresantus. Prieš tai atrodė jog jau viskas gerai, kad nustūmiau ligą, deja, slystelėjau. Tada nuėjau pas psichiatrę ir jau pati paprašiau vaistų, bijojau vėl atkrist. Pusmetį pagėriau ir smegenėlių veikla tikrai susitvarkė. Nereikia jų bijot
Tik irgi miegodavau pusę paros, kaip sakau, per tą pusmetį turbūt išmiegojau keliems metams į priekį Bet gydytoja pati matė pokyčius ir maždaug po 5 mėnesių sumažino dozę, dar po pusantro išvis nutraukė.

Sveikos,
ar yra siuo metu merginu besigydanciu VSC?
mane labai domina, kaip vyksta konsultacijos, ar malonus gydytojai?
gavau siuntima i si centra. keista bet manoji daktare uzrase diagnoze f.50, kas nezino, tai nerv.anoreksija. nors mano svoris normalus ..kazkaip galvojau kad anoreksija nustatoma tik kai kmi siekia maziau 17, o mano jis beveik 19..
as cia anskciau rasiau kad nuolat laikausi dietu, nepasitenkinimas savimi, visas gyvenimas tik apie svori, na nesiplesiu, visi mano pozymiai daug maz kaip ir jusu visu
tad ar bus atsiliepimu apie vsc?
lb nejaukiai jau dabar jauciuosi kad einu gydytis i ji turedama normalu svori.

Labas vakaras,
Merginos man ko gero jau reiketu psichologo... Nebesusitvarkau pati
Gal zinote Klaipedoje yra tokiu, kurie man padet galetu? Eiciau privaciai ir anonimiskai... Apie mano problemas niekas nenutuokia, tiksliau neisivaizduoja iki kokio lygio jos pas mane

Islikim atidzios savo jausmams cia ir dabar. Atlaidumo ir meiles sau, Su Šv. Velykomis!

Žinot, sako, kad kai pasidalini savo tikslais, turi didesnę motyvaciją jų siekti. Nes garsiai pasakytas tikslas tampa jau truputį įsipareigojimu.
Pradėjau daugiau bėgioti, ketinu ruoštis pusei maratono. Kartu su šitu atėjo supratimas, kad turiu būti dėkinga savo kūnui - už kiekvieną nubėgtą žingsnį, už tai, kad jis suteikia man galimybę tobulėti, už bemieges naktis, praleistas šokant. Čia juk paprasčiausia simbiozė, aš tinkamai juo rūpinuos, o už tai gaunu galimybę daryti darbus, kuriuos man norisi daryti. Ir jei aš jį, savo kūną, kankinsiu ir skriausiu, būsiu nelaiminga, nesveika ir negalėsiu veikti.
Dabar suvalgyta bandelė man nebėra pavakariai, jei po jos dar jaučiuosi alkana - aš suprantu, kad man buvo skanu ir malonu valgyti, bet kūnas sako, kad vis dar yra alkanas, nes negavo normalaus maisto. Ir aš ramiausiai valgau dar ir įprastą užkandį neskaičiuodama, kiek milimetrų nuo to prisidės ant mano liemens. Nes man svarbiau būti energingai ir žvaliai negu skaičiuoti kilogramus ar centimetrus.
O dėl kilogramų - galiausiai pasijaučiau galinti nustoti svertis kasdien. Ir labai džiaugiuosi, kad pasakiau šitai mamai, paprašiau, kad svarstyklės nebebūtų mūsų vonioj kaip pagunda užlipus žvilgtelt į skaičiuką. Ir kad jūs žinotumėt, kaip beviltiškai kvailai pasijaučiau vakare pamačius, kad ji tikrai paslėpė svarstykles. Kadangi gėda buvo klausti, bandžiau jų ieškot pati, o neradus išsigandau. Pamaniau- o kas dabar? Kai nebežinosiu, kiek sveriu kasdien, kai nebežinosiu, ar nevalgau per daug?
O dabar supratau, kad turiu pasitikėti tuo, ką man sako organizmas. Aišku, kartais negaliu atskirti, kas kalba- jis ar mano anoreksiškas protas, tad laikaus sau įprasto maisto kiekio, bet jei man norėsis užkandžio po pietų arba naktipiečių tada, kai jau būsiu pavalgius tris valgymus ir du užkandžius, ramiai juos ir valgysiu. Nes aš esu graži ir sveika, o kad tokia likčiau, privalau rūpintis tuo, ką turiu. Juk kūną turiu tik vieną ir nepakeičiamą, tiesa?
Toliau mano planuose - atsiskratyti įpročio sverti maistą. Bet noriu, kad šitai irgi ateitų su laiku, nors pripažįstu, kad galėčiau tiesiog nustoti, tik kol kas bijau. Bet tikiu, kad čia tik laiko klausimas.

reverse,
Perskaičiau ir pirmieji žodžiai mano mintyse: Šaunuolė , turi labai supratingą mamą. Kaip smagu kad bent kam sekasi, reikėtų semtis jėgų ir pasitikėjimo savimi iš tokių žmonių kaip tu. Tikiu, kad užsispyrę, turėdamos stiprią motyvaciją, didelį ryžtą, išsikapstysim. Be to, kodėl neturėtumėm? Jei turėjom tiek valios, noro, užsispyrimo įklimpti į šį š..., vien tik dėl noro įtikti sau, turėkime to pačio ryžto iš jo išlipti, ne tik dėl noro įtikti sau, bet ir dėl kitų, o svarbiausia visapusės sveikatos. Patkėkit, nėra nieko brangesnio už sveikatą, nieko, ir tai pirmiausia turėtumėm suprast. Bent man, kaip šalia mačiau pavyzdį, tai duoda daugiausiai motyvacijos. Tad stiprybės tau, ir visoms mums, kurios nori ir bando išsikapstyti

Sveikos,
Morkevic, pamėgink panaršyt privačių psichologų svetainėse, turėtų būti parašyta specializacija, bent jau Vilniuj tai tikrai porą privačių radau, kurie specializuojasi VS.
reverse, šaunuolė! Daugiau tokių įkvepiančių postų.. Gerą mamą turi, aš pati mama, bet kas iš to, murkdausi tam š... ir niekaip išlipt negaliu.
lemouriuk, man šiuo metu svarbiausia įtikti būtent sau, o ne kitiems, ir taip jau per ilgai stengiausi įtikti kitiems, prisitaikyti prie kitų etc. Aišku, norisi stengtis dėl dukters. Vėl pradedu iš naujo, buvau "užmetusi" gydymą, pradėjau mažinti AD su tikslu visai juos nutraukti, vėl prasidėjo persivalgymo priepuoliai, nenoras gyventi ir t.t. Žodžiu, mėginsiu nebesibaidyt tų VSC porcijų ir žingsniuosiu mažais mažais žingsneliais.
lemouriuk, kaip tau sekasi?

#ta, sakydama kad reikia stengtis įtikti sau ir kitems, turėjau omenį, stengtis dėl pačių artimiausų, kurie mus myli, kad matytų ir žinotų jog mes sveikos ir laimingos.
Ačiū kad paklausiai kaip man, taip pat kaip ir tau, stengiuosi, bet neišeina. Bent jau tai darau daug mažiau kartų nei anksčiau... Tau gerai kad šalia turi šiokį tokį ramstį, juk myli dukrą, dėl jos turi stengtis, o aš neturiu jokio ramsčio, stengiuosi dėl to kad neprarasčiau, kiek turiu, sveikatos ir pati noriu būti sveikesnė. Gal kai kam skamba ne labai motyvuotai, bet man tai yra pats brangiausias turtas.

Labai netgi motyvuotai, jau vien tai gerai, kad nori būti sveikesnė, o ne lieknesnė Jei neturi kam išsipasakot ar kas palaikytų tave sunkią minutę, rašyk man į až, galiu ir emailą duoti, kartu bus lengviau išlipti iš to š.
Papildyta:

Radau, kad A diagnozuojama, kai "kūno svoris bent 15 % mažesnis nei turėtų būti arba KMI (svoris kg / ūgio m2) yra 17,5 arba mažesnis (vyresniems nei 16 m.)", tai gal pas tave pirmas variantas? Arba gydytoja nekompetentinga, todėl ir nusiuntė pas specialistus. Eik drąsiai ir nesiparink, kiek teko susidurti, gydytojos tikrai malonios.