Stogo šiltinimas

Fraze ,,uzsidaryti nama nekvepuojanti'' nieko bendro neturi su vata o tai turi sietis su ventiliacija, pvz.-priverstine vedinimo sistema .
Pasidaryti sandaru nama ir irengti gera vedinima yra siu dienu salyga taupant sildymo kastus . Tai galima atlikti ir su vata naudojant priesvejines medziagas, garo pleveles is apacios kad nepatektu dregme i vata ,tik atsiranda didele tikimybe darbininku atliekamu darbu brokui atsirasti ,t.y. nesandarumams palikti .
Jei vata bus ,,kvepujanti''tai reiskiasi ji bus nesndariai uzdaryta t.y. svilpaus vejai,pateks i ja dregme del ko bus dideli siluminiai nuostoliai .

Praktika didzioji, ar kada matei is arciau nei per internete PU puta, jau nekalbu apie jos ciupinejima. Jei nesupratai pas mane stogas su ja ispustas ir as 100% ja patenkintas.
Tarp kitko kokia plebele tu siulytu naudoti is visdines puses apsiltinant stoga su tuo "sudu", kitaip vadinamu vata.

kaip minejau svarbiausia pigiau , o pacios savybes ir jus skirtumai nei zinomi nei idomus.
P.S. Kur ta metra detum? Spec gegnes uzsisakytu, ant ko laikytusi tos kiekis vatos....ir pan.... gal pazvelk i ta puse bendru konstrukciniu poziuriu.
Net jei sakykime vata bus igerusi 5% dregmes ir paradusi 50% savo teoriniu varzu, tai jos ir keikes bent jau 0,5 metro, o jei igerusi bus dar daugiau .
tarp kitko ta savo laboratorini sumustinio pavyzdi pasilik pasiziureti sau pries miega, tik atsuk temperaturos davikli daugiau kad namuose nebutu salta ir tuo paciu sniegas nutirptu nuo stogo

Sekmes tau nagrinejantis mazgu brezinius ir tiek dezinant apie XXI amziaus technologijas ir medziagas

turbut parasiau biski nepilnai suprantamai uzsidaryti su plevelem ir panasiai taip ir reikia tik jos turi buti geros ne siltnamines o kvepuojancios, tai turejau omeny, ne kaip kiti kartais megsta ant stogo prilyditi bitumine danga o per vata vejai nepasvilpauja nera ji kiaura beto ji is saves siek tiek pleciasi todel tarpus uzpildo tik nereikia dedant pjaustyti ja i mazesne puse, o ji turi isisprausti tarp gegniu.

p.s. nelabai moku paaiskunti rasant zodiskai kalbant lengviau bet gal supratot minti

Zojux, kaip visada, pavaro šiaule yra šiaule Nors grubiai, bet teisybės yra.
Lemora, tikiuosi, tik fantazijos trūkumo prispirta pasirinko niką, netyčia sutapusi su įmonės pavadinimu...nes kitaip tai šakės: jei vis tik darbuotojas atstovauja įmonę ir rašinėja tokius vėjus tai greitai pajus boso bato antspaudą ant subinės ir žiūrės į Lemorą iš lauko pusės, su vilko bilietu Kitas scenarijus - suprantantys apie ką kalba niekada nieko Lemoroj nebepirks ir kitiems pasakys, su tokiais konsultantais gali taip prisišiltinti, kad maža nepasirodys
Dabar apie šiltinimą. Taip, PU yra liuks variantas, pilnai sutinku, tik vienas niuansėlis - kaina. Nesiryžau savo name purškinėtis, bet kai teko šiltinti boilerį (apvalus gyvatė, plokštėm apklijuoti labai nepatogu ) pirma mintis buvo apie PU. Kai artimiausi purškėjai užbliovė beveik štuką plius pvm galvojau teks vatyte apsivynioti, bet pavyko rasti kas padarė už keturis šimtus. Nors ir tai yra daug. Reali alternatyva yra PIR plokštės, jos labai puikiai atstoja putas, su sąlyga, kad dengiami +/- lygūs plokšti paviršiai. Jei paviršiai nelygūs (pvz arkinis angaras; rifliuotos skardos siena ir pan) nieko geriau ir efektyviau už PU nerasite. Vienas iš PU privalumų - esant sudėtingai konstrukcijai putos gerai užpildo tarpus ir garantuoja pastato sandarumą, "užima kvėpavimą", dusina Nepamirškime, kad iš tikrųjų yra "kvėpavimas" - tai konstrukcijos gebėjimas praleisti(pašalinti) garą, bet ne orą. Būtent putos,kaip monolitinė konstrukcija, su sandarinimu susitvarko puikiai.
Vata turi komplektą savybių, dėl kurių jos vengčiau, o jei naudočiau, tai tik kaip pagalbinę priemonę kartu su kietosiomis šiltinimo medžiagomis. Vata "kvėpuoja" - pabandykite pridėti gabalą prie burnos ir papūsti (traukti nepatarčiau ) įsitikinsite, kad oras eina kiaurai, plius ta vieta iškart bus drėgna - drėgmė nužudo visas termoizoliacines savybes, naudojant be plėvelių yra visiškas niekalas. Vienintelis vatos pliusas - kaina. Vata vidutiniškai ~100..120Lt, EPS/NEPS 150...200, PIR ~500, PU ~750...800Lt/m3(nepamirškime, tai kaina su darbu). Dar atkreipkime dėmesį į lambdą - medžiagos šiluminio laidumo koeficientą. Vata vėl lieka prioritetų dugne su ~0.037...0.042, nors teko girdėti apie gaminį su 0,019! Palyginimui EPS ~0.035, PIR/PUR 0.022...0.025. Dėl geresnių šiluminių savybių, stogo šiltinimo storis gali būti du kartus mažesnis naudojant kietąsias šiltinimo medžiagas vietoj vatos. Juk nenorime, kad mansarda sumažėtų pusmetriu? O stogo šiltinimui reikia skirti didelį dėmesį ir orientuotis į galutinę R~10, būtent per stogą šilumos nuostoliai didžiausi

http://www.youtube.c...h?v=I7bx6Rvacsk

Mano supratimu kuo geriau apšildyti savo namus stengiamės tik dėl ekonominių sumetimų - mažiau išleisti šildant. Jeigu tai yra vienintelis faktorius, būtina skaičiuoti atsiperkamumą.

200 m2 stogą uždengti:
40 cm vata kaina (turint omeny kad 1m3 ~ 100 Lt) - 8 000 Lt
10 cm PU (1m3 ~ 800 Lt) - 16 000 Lt
10 cm PIR (1m3 ~ 500 Lt) - 10 000 Lt

tiesą sakant net nežinau ar tokių storių šiluminės savybės bent panašios (tegul pasako nusimantys), tačiau jau dabar skirtumas didelis ir automatiškai kyla klausimas - kiek laiko už sutaupytus pinigus galėsiu kompensuoti šilumos praradimus?

Ar aš kažkur klystu?

Prie vatos pridek dar pleveles, briuselius 5*5 ir darbas, PU eina su darbu plius gaunamas sandarumas geresnis.

gažus filmukas. Šalia radau dar vieną. Labai įdomu būtų pamatyti rezultataus, jei lemputės būtų ne viršuje, bet žemiau vatos, apačioje:) Labai įdomu

OK.

Nesu statybų žinovas, tad ar kas nors galėtų įvertinti :

Kiek kainuoja 200m2 stogo šiltinimas vata (su visom medžiagom ir darbais)?
Kiek kainuoja 200m2 stogo šiltinimas PU (pasiekiant tokias pat šilumines savybes kaip ir su vata)?
Kiek šilumos reiks kompensuoti dėl vatos nesandarumo ir visų kitų trūkumų (vertinant, kad abiem atvejais darbai atlikti kokybiškai)?

Neturiu įrodymų, bet panašu, kad šiai dienai PU iš piniginės pusės visiškai neapsimokantis šiltinimo būdas. Tikiu, kad po kelių metų tai taps standartu ir kainuos tikrai ne 8 kartus brangiau

prisižiurėjus ekovatos reklamu tai vaizdas kad tik ji vienintelė kam nors tinkama pu visiškas š... ir visa kita

Pirmiausia, lygindami nepamirškime kokybės. Juk neginčysite, kad Tata Nano irgi automobilis, bet ar toks pats kaip Audi, MB ar pan? Vata yra labai pažeidžiama, jos savybės labai priklauso nuo plėvelės, nuo darbų kokybės, nuo konstrukcijos. PU mažiausiai priklausomas nuo darbų kokybės, PIR,EPS, NEPS bus kažkur per vidurį.
Galime suskaičiuoti šilumines varžas šiems jūsų pateiktiems pavyzdžiams:
Vata: 0,4 / 0.042 ~ 9,5
PU: 0,1 / 0.023 ~ 4,35
PIR: 0,1 / 0.023 ~ 4,35
Šie skaičiukai įliustruoja tik vieną šilumos nuostolių būdą - šilumos perdavimą. Be šio dar egzistuoja konvekcija (kai šiluma namus palieka su šiltu oru - per konstrukcijų nesandarumus) ir spinduliavimas (jaučiate šilumą, laikant ranką netoli šilumos šaltinio bet jo neliečiant). Vata ir konvekcija yra beveik automatiškai suprantama, plėveles neužtenka sudėti perleidžiant, jas reikia sandariai suklijuoti tarpusavyje, taip pat hermetiškai pritaisyti prie jau egzistuojančių konstrukcijų (sienų). Mažiausio plyšelio, skylutės vietoje iškart problemos: šiltas oras patenka į šaltą vatą, ten esanti drėgmė kondensuojasi, vata puikiai įgeria šią drėgmę - nuo drėgmės praranda visas termoizoliacines savybes.
Šios problemos PU ir PIR yra svetimos. Putos puikiai sandarina konstrukciją ir jokių šansų konvekcijai. PIR turi aliuminio folijos dangą, kuri ne tik sandarina (ir oro, ir garo požiūriu) konstrukciją, bet dirba kaip ekranas, atspindintis spinduliavimą.
Gerai atrodo tarpiniai variantai, kai brangios ir kokybiškos medžiagos naudojamos kartu su pigiom ir neefektyviom. Iš vidaus naudojame PIR arba PU, kurios garantuoja sandarumą, o ant jų jau ne taip blogai atrodys ir vata - visas problemas sprendžia PIR / PU, vatai belieka tik trupučiu prisidėti prie šiluminės varžos. Nepamirškime, kad vatą reikia saugoti ne tik nuo drėgmės iš patalpos pusės, bet ir nuo atmosferinės! Jei stoge bus nors mažytis lietaus vandens nuotėkis(nesandarumas dangoje) vata permirks negyvai ir reikės ilgokai jai išdžiūti. Jei vietoj vatos panaudosime EPS arba NEPS kurie labai mažai įgeria vandens, tokia problema negrės. Todėl aš tarp gegnių naudojau NEPS, iš kambario pusės dėjau PIR plokštę o NEPS iš lauko pusės apsaugojau difuzine plėvele (dangos nesandarumo atveju; kondensatui, lašančiam nuo vidinės dangos pusės).

Ir kaip cia taip pataike, kad kamuoliukas viasi neisleke lauk cia gal kokia fizika irgi ar tik bandymu metodu gautas fokusas
Papildyta:


Man apsiltinti ~200m2 kainavo ~8000Lt o storis gyvenamose patalpose ~14cm, o garaze ~8cm. Dabar tiklius kainu nezinau, bet gal taip nesubrango
Papildyta:


As irgi blogiausiu atveju jau buvau nusprendes daugybe laiko gaisti ir zaistis su EPS (vata buvo eliminuota is karto), taciau galiausiai radau tai ko ieskojau ir uz realia kaina, del ko nie kike nesigailiu, kad savo laiku atviru poru termoputu putikai norejau neblogai is manes zudirbti ir pasiule kaip poto isiaksejo tokia pat kaina kaip su PU , o buciau gyvenimo klaida padares