QUOTE(sume @ 2012 03 17, 15:20)
mano mama pradžioj irgi guosdavosi, nervindavosi, kad į daržą nebenueis, kad valgyt nebepasidaro, paskui, kad nieko namuose išvis nebedaro, kad sunku jau ir laiptais užlipti, dar vėliau sunku išvis kur eiti, o galų gale galvosūkis kaip nušliaužti iki wc. Kankina tas žaltys ir nepasiima tol, kol žmogus dar žmogum esi. Kaip sunku susitaikyti su viskuo tam ligoniui, aš net bijau įsivaizduoti. Mama sakydavo, kad va mirtum numirtum ir viskas, o dabar tiek kankintis. Baisiausia jai palikti neužaugintą mano sesę. Bet matyt čia mums liekantiems šioks toks susitaikymo su situacija laikas, pasirengimas ,,katastrofai". Tik nežinau ar išvis įmanoma bus su tuo kada susitaikyti. Žinau tik, kad nieko nebepakeisi, viskas ne mūsų rankose. Dabar klausimas, kaip pagerinti paskutines dienas, kaip jas padaryti kuo malonesnes...
Sėkmės visiems gydytis ir išgyti! Tik viltis miršta paskutinė.
Sėkmės visiems gydytis ir išgyti! Tik viltis miršta paskutinė.
QUOTE(Done @ 2012 03 17, 20:08)
Pritariu Sume, kad dievulis mums duoda laiko pasirengti baisiausiam. As ziuredavau i teti ir noredavosi ne verkti, bet staugti. Prasydavau, kad Dievas duotu stiprybes visa tai istverti. O jis taip norejo gyventi, taip priesinosi sitam siaubunui. Bet .....
QUOTE(dadrija @ 2012 03 17, 20:30)
dabar nutraukė chemiją, nes labai krito kraujo rodikliai, ypač trombocitai, visos kojos mėlynos nuo kraujosrūvų ir mėlynių, ir sakė, kad negalės daugiau taikyti jokios chemijos,nes Jinai neatlaikys 

kelias dienas isijungiu ir vis paskaitau ir nezinau ka protingo parasyti



baisi baisi liga




sunku sergantiems


laikykimes


liudnai pradejus,linksmiau uzbaigsiu



Papildyta:
QUOTE(SVETA K. @ 2012 03 19, 11:26)
bijau net isijungti skaityti
