J. Guillou "Blogis"
Jeigu dabar būtumėm mokykloje, tai pasakyčiau: pakelkite, vaikai rankas, kurie nėra gavę lupti nuo tėvų, neragavę beržinės košės, nebuvo subarti ar apšaukti. Manau, kad atsirastų ne vienas toks vaikas. Bet tai, ką patyrė pagrindinis knygos veikėjas - Erikas, žodžių žiauru ar baisu neužtenka.
Knygos autorius - Jan Guillou - žymus švedų rašytojas ir žurnalistas. Už šnipinėjimą sėdėjęs kalėjime, kuriame ir nusprendė pradėti rašyti knygas. "Blogis" - tikrais faktais paremta knyga. Ir tai liūdina dar labiau. Norėčiau, jog tai būtų tik fikcija, tik autoriaus fantazijos. Deja. Blogis supa mane, blogis supa tave, blogis supa mus visus ir visur.
J. Guillou
Visa istorija vyksta Švedijoje, 6 -jame dešimtmetyje. Nuo pat pirmų knygos puslapių, rašytojas supažindina mus su Eriko blogiu - tėčiu, kuris kone kasdien jį muša už nieką (juk netyčia numesti šakutę nuo stalo nenusikaltimas?). Išmestas iš mokyklos, Erikas patenka į Šjernsbergo internatinę mokyklą, kur tikisi, kad mokytojai mokys, susiras draugų, ir niekada neteks naudoti smurto prieš kitus. Tačiau čia, Šjernsbege, savos taisyklės, savi įstatymai. Mažieji turi paklusti gimnazistams, taryboms, kurios labiau primena teismo parodiją. Juk visi esam girdėję istorijų, kaip naujokai turi skalbti vyresnių kojines, nubėgti nupirkti cigarečių ar pakloti lovas. Bet už atsisakymą tai daryti, niekas neapipila tavęs išmatomis, nedaužo su peiliu per galvą ir nenupliko karštu vandeniu. Ir štai atsiranda naujokas - Erikas - kuris paprieštarauja tokiems įsakymams ir bando pakeisti sistemą. Žinot, kas buvo skaudžiausia man? Tiksliau nesuvokiama, jog mokytojai žino, kas vyksta tarp mokinių, bet nieko nedaro. Užsidaro savo kambary, įsikiša ausų kamštukus arba paleidžia muziką, jog nieko negirdėtų. Skaitai ir jauti, kaip verda tavyje pyktis, kaip norisi sušaukti, jog darykit, ką nors, negi galit tai leisti!
Knyga mane sužavėjo ne pačiu blogio pateikimu, ne žiauriomis scenomis, o bandymu paaiškinti šį penalizmą. Ypač smagu buvo skaityti Eriko ir vienintelio jo draugo Pjero pamąstymus apie blogį, jo prigimtį. Man tai - blogio psichologiją nagrinėjanti knyga.
Rekomenduoju perskaityti visiems, kuriems patinka tokios tematikos knygos, kurie skaitė A. Burgess "Prisukamas apelsinas" ir ypač paaugliams. Visiškai nenustebau perskaičiusi knygos anotacijoje, kad išleidus ją Švedijoje, daugeliui paauglių ji tapo kultinė knyga, padėjusi atrasti skaitymo džiaugsmą.
Ekranizacija - 2003m pasirodė ir šios knygos ekranizacija "Ondskan" (Evil). Perskaičiusi knygą, iš karto parsisiunčiau filmą ir pažiūrėjau. Norėjau dar labiau sustiprinti tą pojūtį, kuris liko perskaičius knygą. Prikalbinau netgi draugą pažiūrėti kartu, kuris knygų visai neskaito. Tačiau ekranizacija likau labai nusivylusi. Per daug nereikalingų scenų, neparodytos visos, mano nuomone, svarbios scenos. Ypač, tos, kurios paaiškina Eriko elgesio priežastį. Filmas lyginant su knyga, man pasirodė tarsi jaukus pasivaikščiojimo po ramunių pievelę. Todėl eilinį kartą sakau, kad pirmiausiai perskaitykit knygą ir tada žiūrėkit filmą.
