
Aš perskaičiau Tana French "Miškuose". Neprisimenu, kas minėjo mistiką, bet tai visai įprastas, "normalus" detektyvas. Buvo vietų, kai negalėjau padėti, norėdama sužinoti, kas bus toliau, bet buvo ir vietų, kai darėsi šiek tiek nuobodu. Veikėjai įdomūs, skirtingi ir tikroviški, siužetas nenuspėjamas (beveik). Pabaiga, aišku, nuvylė. Kaip jau rašė SS, rašytoja vis gundo tom paslaptim, jau, atrodo, tuoj kažkas išlis, bet taip nieko ir nesulauki. Dėl to knygai dedu didelį minusą. Bet bendrai paėmus tai visai neblogas detektyvas. Jei kas norėtų jį skaityti, tikrai neatkalbinėčiau.
Ir dar man užkliuvo, kad labai greitai supratau, jog Rozalinda visai ne tokia, kokia dedasi. Nežinau, ar dėl to, kad jau kitose knygose tokių žmonių esu sutikusi, ar dėl to, kad rašytoja nesugebėjo skaitytojų (šiuo atveju manęs) apgauti. Tiesiog skaitant buvo taip akivaizdu, kad ji vynioja tą detektyvą aplink pirštą. Todėl kai pagrindinis veikėjas aiškino, kad Rozalinda apkvailino tiek jį, tiek skaitytojus, taip ir norėjosi smarkiai paprieštarauti.