Sveikos
Šiandien visai ,,produktyvus'' rytas buvo. Perskaičiau
Juozo Grušo ,,Barbora Radvilaitė'' ir užbaigiau
Jeffrey Eugenides ,,Jaunosios savižudės 
apie ją didesnis atsiliepimas:
Tai knyga apie penkias seseris: Sesiliją, Teresę, Merę, Bonę ir Laks. Visos jos, nors iš pažiūros vienodos, bet iš tiesų visiškai skirtingos. Jos paliko gilią žymę aplinkiniams, stebėjusiems pragaištingos lemties mergaites.
Nors nuo pat pradžių sužinome pabaigą, bet skaitymo malonumas nuo to visai nenukenčia. Knygos pasakotojas (o gal tiksliau pasakotojai, nes pasakojama įvardžiu ,,mes) po truputį dėlioja visą mergaičių istorija ir bando išaiškinti tikrąsias priežastis, kurios privedė paaugles prie to. Pasakojimas slysta palengva, kuo toliau, tuo daugiau sužinome apie mergaites, jų tėvus.
Skaičiau ir niekaip nesuvokiau, kaip galima nepastebėti, kad kažkas darėsi. Nors, kita vertus, bent jau aplinkiniai matė ir tiesiog laukė to, kas neišvengiama. Net ir patys mergaičių namai tapo vis labiau apleisti, tarsi pranašaudami apie artėjančią tragediją. Nė kiek nepateisinau žmogaus, kuris, mano nuomone, buvo kalčiausias šioje situacijoje. Nes tai, kas buvo daroma, peržengė visas ribas
Įdomi knyga. Po jos liko gan slogus jausmas, kadangi linksmų, šviesių akimirkų ne tiek ir daug joje aprašyta. Kaip ir minėjau, tiesiog ore buvo jaučiama greita baigtis.
Rekomenduoju.
Dar labai noriu pamatyti filmą, tik pirmiausia noriu, kad kiek laiko praeitų, kol įspūdžiai po knygos susigulės.
O dabar, jei tik niekas nesutrukdys, kita eilėje turėtų būti
Xavier Herbert ,,Kaprikornija'' 
Tikiuos iki antradienio apsisukt su rankraščiu ir pagaliau grįžti prie knygų 
