K. Alvtegen "Išdavystė"Labai gailiuosi, kad K. Alvtegen viešint Knygų mugėje (2010m), aš dar jos nežinojau ir nebuvau skaičiusi nei vienos knygos. O gaila, praleidau puikią progą pamatyti ją gyvai. "Išdavystė" - ketvirtoji autorės skaityta knyga, neskaityta liko tik "Gėda".
Po prieš tai skaitytų trijų detektyvų, kažko panašaus tikėjausi ir iš šios knygos: vienos bemiegės nakties, gerai susukto kriminalinio detektyvo, painios istorijos bei neatspėto žudiko. Taip, bemiegė naktis buvo, o visa kita pradžioje nuvylė, mintyse jau sau kartojau, kad tai bus prasčiausia jos skaityta knyga.
Literatūros kritikai manęs nesuprastų, nes jie šią knygą pripažino geriausia autorės knyga ir netgi nominavo pagrindiniam Skandinavijos kriminalinių romanų prizui.
Pagrindinės herojės Evos gyvenimas apsiverčia tuomet, kai ji sužino apie vyro išdavystę. Ką daryti? Atleisti, keršyti, išlieti pyktį, tylėti? K. Alvtegen, pati patyrusi, ką reiškia skyrybos, knygoje puikiai atskleidžia moters emocinį nestabilumą bei psichologizmą. Bandydama rasti atsakymus į ją kamuojančius klausimus, Eva susipažįsta su Junu, kuris pakeis jos gyvenimą labiau, nei ji tikėjosi.
Perskaičius knygą, visa išdavystės situacija mane taip sukrėtė, kad dar ilgai negalėjau jos pamiršti. Pasakojau apie ją kitiems ir negalėjau atsistebėti, kokios yra vyro ir moters elgesio ribos vaikštant plonu apgaulės ledu. Kaip emociniai sukrėtimai nuslopina mūsų savisaugos instinktą ir kada auka tampa budeliu?
Žinau, kad "Gėda", pasižyminti gilia psichologine veikėju analize, nuo kitų jos knygų skiriasi labiausiai. "Išdavystė" man buvo kaip tarpinė stotelė, lengvas perėjimas nuo kriminalinių romanų iki paskutinės jos neskaitytos knygos.
Vakar baigiau skaityti J. Austen
"Puikybė ir prietarai". Atsiliepimas vėliau. Ir šiandien pradėjau T. Morrison
"Sula". Bijojau imtis šios knygos, bet pradžia kolkas džiugina
