Įkraunama...
Įkraunama...

Knygos, knygos, knygos...*69 Namučiai...

QUOTE(Dorifore @ 2012 02 17, 18:22)
Toms, kurios skaitė, noriu paklausti dėl pabaigos, nes nesupratau jos (tai kaip baigėsi Aličei? Prie to tvenkinio būdama, ji nusiskandino ar tik galvojo, ar tik ....  g.gif Nu man tas paskutinis sakinys neaiškus ir viskas).


Ne,nenusiskandino,nusprendė be niekieno pagalbos gyvent,pati .Žodžiu,tapo stipri ,aš taip supratau

Perskaičiau J.Picoult "Susitarimas",labai patiko,po kelių nepatikusių jos knygų,šita greit įtraukė.O pabaigoj net ašarą išspaudžiau,liūdna pasidarė...Jautri ši knyga,moka vis tik rašytoja aprašyt santykius,jausmus.Paliko skaitytoją pačiam sugalvot atsakymą, kodėl,kam...
Kas nepatiko,tai vardų sulietuvinimas:Krisutis,Gustė...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo eliss: 17 vasario 2012 - 17:56
QUOTE(eliss @ 2012 02 17, 19:49)
Ne,nenusiskandino,nusprendė be niekieno pagalbos gyvent,pati .Žodžiu,tapo stipri ,aš taip supratau


aha, ir as taip supratau
Atsakyti
QUOTE(Dorifore @ 2012 02 17, 18:22)
Šiąnakt užbaigiau skaityti "Slapta istorija". Labai, labai patiko, negalėjau atsitraukti nuo knygos, rekomenduoju perskaityti.

Na ne, Dori, tiek neužtenka. Laukiau, laukiau ir nieko. Reikalauju didelio atsiliepimo apie "Slaptą istoriją" (ir "Puikybę ir prietarus" taip pat). tongue.gif

Aš įkritus į "Dievų gėrimą". Stora knyga, tai dar ilgai su ja leisiu laiką.

Atsakyti
QUOTE(katilina @ 2012 02 17, 18:45)
Na ne, Dori, tiek neužtenka. Laukiau, laukiau ir nieko. Reikalauju didelio atsiliepimo apie "Slaptą istoriją" (ir "Puikybę ir prietarus" taip pat).  tongue.gif 

Šiandien net nenorėjau rašyt į SM, jog perskaičiau šią knygą, galvoju katilina tuoj iškart reikalaus ilgo atsiliepimo biggrin.gif parašysiu tikrai, yra daug susikaupusių minčių apie šias knygas 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Dorifore @ 2012 02 17, 20:12)
Šiandien net nenorėjau rašyt į SM, jog perskaičiau šią knygą, galvoju katilina tuoj iškart reikalaus ilgo atsiliepimo  biggrin.gif parašysiu tikrai, yra daug susikaupusių minčių apie šias knygas  4u.gif

lotuliukas.gif Mat kokia aš nuspėjama. Jei bus, tai galiu ir palaukti. smile.gif
Atsakyti
Labas vakaras 4u.gif
Atsiprasau,kad braunuosi,bet gal patartumet.....jus cia zinoves visu knygu smile.gif
Labai patiko B skaityti A.Cekuolio knygas(visas perskaite) ir noreciau nupirkti kazka panasaus,bet neisivaizduoju-ka doh.gif Gal yra kazkas panasiai rasantis?

Aciu 4u.gif
Atsakyti

Sveikos mirksiukas.gif

Perskaičiau Paolo Giordano "Pirminių skaičių vienatvė". Knygą baigiau skaityti prieš porą dienų, bet vis nesusidėlioja tvarkingai mintys apie ją. Vienintelis likęs ir niekur nedingstantis jausmas - labai stiprus liūdesys. Ilgai negalėjau atsikratyti to liūdesio ir kažkokios bukos tuštumos dūšioj. Kai užmačiau, kad knyga skirta paaugliams, tai gana skeptiškai į ją žiūrėjau, nes paskutiniu metu skaitytos apie paauglius ar į juos orientuotos knygos man buvo per jaunatviškos (pasakiau kaip kokia senučiukė), kartais per banalios, gal kiek net lėkštokos, todėl labai bijojau ir šioje knygoje užtikti pernelyg paprastą ir paviršutinišką jaunuolių pasaulėlį. Ir vos po kelių pirmų puslapių supratau, kad atrodytų apie tuos pačius dalykus galima parašyti taip skirtingai ir kad tie Stephanie Meyer "Saulėlydyje" ar Maggie Stiefvater "Virpėjimo" trilogijoje sukurti paauglių pasaulėliai, kasdienybė taip toli nuo to, ką sukūrė Paolo Giordano. Gal ir netinkamai palyginau, nes kaip bebūtų pastarosios serijos susijusios su antgamtiniais padarais ir gal tai kiek kitaip įtakoja tiek siužeto dėstymą, tiek pačių paauglių charakterių, kasdienybės kūrimą. Tačiau niekas kitas šiuo metu neatėjo į galvą kaip stipri priešprieša tam, ką radau Paolo knygoje. O jis tikrai parašė visiškai kitaip, grybštelėjo taip giliai, taip stipriai, kad niekaip negalėjai likti abejingas tam, ką skaitai. Mane asmeniškai sukrėtė abiejų pagrindinių jaunuolių gyvenimai, kaip skaudžiai susidėsčiusios aplinkybės iškraipė tuos jų gyvenimus ir išderino pačius jaunuolius, jų jausenas, mąstymą, supratimą ir amžiams paženklino stipriu liūdesio ir nevilties ženklu. Mane sukrėtė būtent ta nepaprastai stipri netinkamų ir baisių aplinkybių įtaką visam tolimesniam gyvenimui. Atrodytų lyg abu jaunuoliai įkrito į kažkokią baisią, tamsią, niūrią ir juodą tuštumos ir savidistrukcijos klampynę, iš kurios niekaip nebegalėjo nei vienas išlipti. Bandė abu ir kai tik pradėdavo (man) atrodyti, kad tuoj galų gale nors vienas iš jos išsikapstys, paskui save ištempdamas ir kitą, viskas vėl sugriūdavo ir ta klampynė nugalėdavo... Labai patiko knyga, labai stipriai emociškai palietė mane, bet tuo pačiu ir paliko stiprų liūdesį dūšioj. Iš kitos pusės, ne visos gi knygos turi būti šviesios ir su džiaugsmingomis pabaigomis. Nustebino ir kad rašytojas toks jaunas (mano bendraamžis), o taip giliai ir rimtai sugebėjo pamatyti ir kitiems parodyti ne tokį lengvą paauglių pasaulėlį ir ne tokius jau gražius išgyvenimus... Gera knyga.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sielos Sparnai: 18 vasario 2012 - 17:33
QUOTE(Sielos Sparnai @ 2012 02 18, 18:28)
Perskaičiau Paolo Giordano "Pirminių skaičių vienatvė".

gerai parašei,bet mane paskutinis sakinys nuteikė kaip tik šviesiai, kiek gi galima gyvent priklausomai nuo kitų.Kaip čia yra,visiems ta knyga patinka,negi neatsiras tokių,kuriems nepatiko rolleyes.gif
Atsakyti

Aš matyt tos šviesos nelabai tepamačiau, užsiliūliavau liūdesy, stiprus jis man toks toj knygoj. Ir ta visa pabaiga man tokia liūdna kažkokia. Man matyt norėjosi kitaip, norėjosi nors kokio nors šviesuliuko jų abiejų gyvenime. Labai norėjau, kad Matija rastų savo sesę, kad palengvėtų jam tas kaltės jausmas... Ir labai pykau ant Aličės, kad nieko jam nepasakė, net neužsiminė.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sielos Sparnai: 18 vasario 2012 - 18:29
Sveikos,

O as va baigiu skaityt K. Alvtegen "Seseli". dar viena gerai "besiskaitanti" jos knyga po "Gedos". ("Kalte" tai nesuzavejo - numeciau nebaigus)
Atsakyti
QUOTE(Sielos Sparnai @ 2012 02 18, 18:27)
Aš matyt tos šviesos nelabai tepamačiau, užsiliūliavau liūdesy, stiprus jis man toks toj knygoj. Ir ta visa pabaiga man tokia liūdna kažkokia. Man matyt norėjosi kitaip, norėjosi nors kokio nors šviesuliuko jų abiejų gyvenime. Labai norėjau, kad Matija rastų savo sesę, kad palengvėtų jam tas kaltės jausmas... Ir labai pykau ant Aličės, kad nieko jam nepasakė, net neužsiminė.

Aš po tokio aprašymo bibliotekoje rezervavau Paolo Giordano "Pirminių skaičių vienatvė" bigsmile.gif Man patinka liūdnos, net ir tragiškai pasibaigiančios knygos. Jos tarsi sukrečia mano vidų, priverčia susimastyti daugeliu gyvenimo klausimų.
Pati ką tik perskaičiau Khaled Hosseini - Bėgantis paskui aitvarą. Joje taip pat radau tik liūdesį, skausmą, neteisybę, kuri skaudina taip, kad užima kvapą. Tačiau galiu pasakyti, kad tuo man knyga ir patiko. Įsirėžė giliai atmintyje. Tai viena iš geriausių pastaruoju metu mano skaitytų knygų. Dar itin patiko Jessica Gregson - Angelų kūrėjos. Suskaičiau per vieną dieną.
O šiuo metu jau pradėjau skaityti Stephenie Meyer - Sielonešė. Pirmą kartą skaitau tokia visiškai fantastiką. Bet kadangi jau pradėtas kurti filmas, tai labai pasidarė įdomu, ką po sagos apie vampyrus dar prifantazavo autorė. Galiu pasakyti, kad kol kas knyga stipriai įtraukė.
Papildyta:
QUOTE(Masako @ 2012 02 18, 20:35)
Sveikos,

O as va baigiu skaityt K. Alvtegen "Seseli". dar viena gerai "besiskaitanti" jos knyga po "Gedos". ("Kalte" tai nesuzavejo - numeciau nebaigus)

Aš taip pat nutariau pabandyti paskaityti detektyvus. Iš K. Alvtegen kūrinių išsirinkau knygą "Gėda". Labai norėjau imti "Šešėlį", bet jau ir taip viršijau galimų pasiimti knygų limitą biggrin.gif Dar laukia eilėje John Katzenbach - Ne tas žmogus.
Atsakyti
Mano atsiliepimai iš kitos temos: Gintarė Karaliūnė "Emos sala" ir Stefan Zweig "Permainų svaigulys" 4u.gif
Atsakyti