Kažkaip nebeprisėdu prie temos, nors paskaitinėju retkarčiais.
Knygas skaitau, nors pastaruoju metu bibliotekoje niekaip negaliu išsirinkti knygų. Jų yra, labai daug tų taip trokštamų naujienų, bet va, nesinori jų skaityti ir viskas.
Tikriausiai persiskaičiau tų visokių romanų, persisotinau knygų, dabar norisi ko nors išskirtinio, ypatingo...
Dabar skaitau Kazio Binkio raštų 2-ą tomą, tą, kur poemos visos, Tamošius Bekepuris ir panšios...
Dar vartau David Kirkpatrick Facebook efektas, gana nuobodoka knyga. Tai tik taip verčiu puslapius ir įdomesnes vietas perskaitau. Na, kad žinočiau, kokia banali buvo pirminė idėja...
Nebeatsimenu, apie kokią paskutinę perskaitytą knygą pasakojau, rodos, apie AL kažkokią (tiesa, AL projektas kiek suprantu pasibaigė, tikriausiai ta darbuotoja nebedirba, spėju, arba jiems nepasiteisino idėja, ai, ką darysi, tiek jau to).
Mano atradimai: lietuvių autoriai
Undinė Radzevičiūtė. Baden Badeno nebus. Iš Baltų lankų Orientyrų serijos, tos autorės pirma skaityta knyga, iš pradžių tai labai skeptiškai buvau nusiteikusi, bet labai labai tekstas tiko, pritiko, patiko. Gaila, kad netapo Metų knyga, nes prasmės tikrai daugiau negu pas Sabaliauskaitę. Tokios trumpos istorijos apie gyvenimą, bet tokį nekasdienišką gyvenimą, ne kiekvienam pasitaikantį, bet tokį, kurio kiekvienas galbūt ir nenorėtų patirti. Labai tokia paprasta, nemandra, bet kartu ir neprasta knygutė. Tikrai labai patiko.
Dar kito lietuvių autoriaus knygą perkaičiau Leonardas Gutauskas. Plunksnos. Kazbek. Šio tai jau visai kitoks tekstas, irgi nebuvau nieko skaičiusi, neskaitant Vilko dantų karolių paauglystėje, kurių taip ir neįveikiau. Dabar šie du romanai labai tiko, ypač pirmasis, toks apie sovietinius laikus ir menininko gyvenimą, kai negalėjai laisvai kurti, gyventi. Gutauskas kartais mėgsta pafantazuoti, bet šiuose romanuose man kaip tik buvo pakankamai tos išmonės, aš tiek mėgstu, tai ši knyga irgi labai labai patiko, netgi pagalvojau, gal jau laikas dar kartą atsiversti tuos Vilko dantų karolius, gal jau laikas Gutauskui...
Na ir Marcinkevičius, žinoma. Justinas Marcinkevičius. Dienoraščiai ir datos.. Nesu aš jau jokia ten labai didelė patriotė ir panašiai, bet perskaičiau tą knygą, na nežinau, labai sužavėjo mane. Pats stilius, kalba, labai gražiai parašyta, tiesiog malonu skaityti. Gėris. Ir turinys, ypač tų dienoraščių, na nežinau, kaip žmogus mokėjo taip gražiai, neįkyriai surašyti tas savo mintis apie Kalbą, Tėvynę, Literatūrą. Gali sutikti su Poetu, gali nesutikti, bet taip gražu, ir įspūdinga, kad paskaičius kažkaip ir tą senąją lietuvių literatūrą pradedi labiau gerbti, ir Žemaitę vertinti, ir rašyti be klaidų pradedi labiau stengtis...
Labai patiko.
O iš verstinių tai Sylvie Germain. Naktų knyga. - prancūzų rašytojos šeimos saga su magiško realizmo elementais, daug kas lygina su Markeso kūriniais. Keista knyga, su daug keistenybių, tikrai primena Markesą, bet man pasirodė ir daug keistesnė už pvz. Šimtą metų vienatvės. Bet šeimos istorija, šeimos saga + magiškas realizmas = man labai patiko. Dar ir tęsinys yra.
John Katzenbach. Ne tas žmogus. - Be komentarų. Geriausias detektyvas. Nežinau dar kokio autoriaus knygą galėčiau pasiimti, kaip kitą kartą užsimanysių gero detektyvo. Parašykit, jei kas žinot.
Ilja Ilfas. Jevgenijus Petrovas. Dvylika kėdžių. - Klasika. Kamšau spragas. Skaičiau lietuviškai, bet kai filmus žiūrėjau rusiškai, atrodė, kad gal ir skaičiau rusiškai? Skaityti lietuviškai buvo įdomu, nes dar senovinis P. Cvirkos vertimas...
