Knygų skaitytojų klubas, 80 tema

Aciu uz ispejima !!! Mano laimei, šiemet šitą knygą tik nupirkau, bet kaledinei dovanai jau turėjau išrinkus knygutes, tai kažkaip užsiliko . Nžn, ką bučiau dariusi, jei būtume pradėję skaityt


KLOPEDIJA, su gimtadieniu

Rašydama apie bendruomeniškumą kai ką kita turėjau galvoje. Tai, kad jie renkasi, pavyzdžiui, į mišias, šventes, o tai jau vienija, kuria tam tikras tradicijas, bendrumą. Ir iškilus kokiems sunkumams ta bendruomenė, tikėtina, tikrai palaikys ir pasiūlys paramą. Aišku, tai nereiškia, kad koks alpinistų klubas nepasiūlys pagalbos savo nariui, bet tikinčiųjų bendruomenė pagrįsta meile artimui. Kad ir tas ramybės palinkėjimas per pamaldas man labai gražus. Įprastai juk gatvėje žmogui to nepalinkėsi Ir šventės – Kalėdos ir Velykos iš esmės yra krikščioniškos šventės. Jei Kalėdas ateistas dar gali vertinti kaip šventę, kai susiburia visa šeima, kokia Velykų prasmė? Tikintieji tarsi turi metų ritmą, tam tikras besikartojančias šventes, ciklą. Tai irgi žmogui užtikrina tam tikrą emocinį saugumą. Gerai, užteks ne į temą

Pratęsdama Martux temą apie knygas vaikams, knygos Pasakų šaly, nykštukų karalystėj (leidykla „Vaiga“) rekomenduočiau net į rankas neimti. Nykštukai dar nieko, bet jau pasaka „Pelenė“ Pamotės dukrai besimatuojant kurpaitę didysis pirštas netilpo. Cituoju:
„<...> motina padavė jai peilį ir paragino:
– Pjauk tą pirštą: tapusi karaliene pėsčia nebevaikščiosi.“
„Duktė nusipjovė pirštą <...>.“

Karveliai suburkavo: „Ta kurpaitė kruvina, / ji šiai kojai per maža <...>.“

Kitai netilpo kulnas. Cituoju:
„– Pjauk kulno galą!“
„Duktė nusipjovė kulno galą <...>.“
„Pamatęs krauju nusidažiusią baltą kojinę, karalaitis <...>.“

Kai jaunieji ėjo į bažnyčią, „karveliai ėmė ir iškirto kiekvienai po akį“.
Grįžtant iš bažnyčios „karveliai iškirto joms po kitą akį“.

Ar čia tokia autentiška pasakos versija?

Esam gavę šią knygą dovanų. Daugiausia, matyt, dėl didelio formato.

Laiškų knyga
groovy
Vasara
Gemma (sia bet kokiu atveju skaitysiu, tik ar ji tinkama aptarimui )
Jurzole (sita mano favorite butu)
sm2002
martux
Dorifore

Brandos amžius
groovy
Vasara (gal irgi bandyčiau, siek tiek dar gasdina Sartre )
jurzole
nihilistė
Rasma
Forget

Volteras
Gemma
sm2002
svetima
Brūkšniukas

Evangelija pagal Jėzų Kristų
martux
jurzole
zis
Dorifore
Rasma
klopedija (bus antras dublis )

Papildyta:
P.s.
Dėkui už sveikinimus!

man lygiai ta pati situacija buvo Nupirkau mažajam Kalėdoms, bet nepaskaičiau prieš tai (pamačius naują knygą apie Petsoną, griebiu nesvarsčius ). Kai Kalėdų dieną gavau garsiai skaityt, pakraupau Bet man išsisukt anikaip nebesigavo, skaičiau.. tiesiog nutylėjau tas frazes, kur Petsonas galvojo, kad Kalėdų senio nėra. Ir pasakiau mažajam, kad gamino jis tą Kalėdų senį todėl, kad bijojo, jog pas katiną jis neateis. Bet antroj knygos pusėj vis nutikdavo keistų nepaaiškinamų įvykių (netikėtų dovanų, kurių plyš-trūk prireikdavo, pasikeitęs vaizdelis atviruke, keistas laiškanešys) ir galų gale viskas pateikta taip, kad atrodo, jog atėjo tikrasis Kalėdų senelis, o ne Petsono pagaminta lėlė. Na, gal į lėlę tai valandėlei įsikūnijo Kalėdų dvasia Žodžiu, ir man, ir mažajam knyga patiko ir tikėjimo Kalėdų seneliu neišjudino Ir šįkart pasakojimas apie Petsoną ir Findusą ilgesnis nei paprastai..

Pavėluotai, bet kuo nuoširdžiausiai sveikinu visas gimtuvininkes - gerų, knygingų, turiningų, laimingų jums metų

tai kad ir tautinės lietuvškos pasakos žiaurios..

Vaikystėje būtent šitokias pasakas esu skaičiusi, matyt labai įstrigo, nes apie kruvinus batus ir iškapotas akis, beveik -odis žodin atsimenu. Man patikdavo O ypatingai Milošo (berods) "Lietuvių liaudies pasakos", ten tai net paveiksliukai baisūs. Ir pačios baisios, kaip vaikui galvą nukerta, nes jis laumių apkeistas

Aha, skaitau dabar šitą, jau randu nelogiškumų, o ir tų žiaurybių man too much.. bet detektyvinė linija kas? kodėl? vis dar kabina..



Bet kaip keista, vaikystėje pasakose man tie žiaurumai neužkliūdavo, o juk jų ten sočiai, o dabar kai pernelyg gerai įsivaizduoju, tai

Liaudies pasakose gausu bauginimų. Jie skatino ne tik drausmę, bet ir nuo mažens mokė savisaugos.

Gal bus įdomu: http://www.leidykla....sia/18/str6.pdf

Silpnoka knyga, nekabino skaitant, ir kaip įprasta Grange knygose šeimos narys į viską įsitraukęs, tie besikartojantys motyvai pradeda erzinti. Žiaurumų bene daugiausia buvo "Miserere", kiek pamenu.

bukim biedni, bet teisingi - beveik visos "krikscioniskos" sventes buvo uzlipdytos ant pagonisku: kaledos ant ziemos saulegrizos, velykos ia pat pradziu buvo numatytos vietoj pavasario saulegrizos, uzgavenes bene pati pagoniskiausia svente. didzioji dalis paprociu perimta is pagonybes, ypac kuciu ir uzgaveniu. isigilinus i simbolika, numerologija, dievybes - sis faktas tampa akivaizdus. kazkada labai domejausi sia religiju asimiliacija, gaila, nebeturiu po ranka jokiu protingu knygu.

ir sis pagonisku svenciu nusavinimas yra puikiausias pavyzdys, kaip religija tendencingai manipuliuoja masemis.

o kalbant i tema, perskaiciau "Proleterka". knyga apie tevo ir dukters kelione, apie santykius, brendima, patirties igijima, i kuriuos isiterpia prisiminimai apie dukters gyvenima, mintys apie pazistamus zmones, pamastymai. labai lakoniska, neperspausta emocijom ir nereikalingais zodziais knyga. gal ir nebutu man labai uzkliuvus, jei ne viena pastraipa, kuri istrigo ir priverte susimastyti, bet cia labiau del asmeniniu motyvu ir patirties. net nezinau, ar kam nors rekomenduociau.

Skaitosi labai greitai Manau, kad zis nepyks, jei paskolinsiu ir tau. Ji susirinks krūvą juokingų atsiliepimų. Žodžiu, Gražina Karaliūnė "Emos sala" - kol skaičiau, nelabai suvokiau, kokį velnią aš čia veikiu. Smagu, kad autorė aprašinėja lietuviškas vietas, įpina į pasakojimą J. Degutytės eilėraščius, lietuviškus padavimus. Tai pliusai. Minusai: begalė paslapčių,o dar daugiau užuominų apie būsimus įvykius, tų pačių įvykių gausa, na, neįtikėtina, meilė laaaaaabai jau... romantiška, stilius poprastis (aš labai atlaidi lietuvių autoriams). Tiesą sakant, perskaičiau daug fantastinių, mistinių knygų, daug meilės romanų, bet tokio minties skrydžio, tokio fantazijos šėlsmo dar nesu aptikusi. Pabaigusi skaityti knygą, daug ir skaniai juokiausi ir manau ilgokai šypsosiuos "Emos salą" prisiminusi Ir žinot ką, skaitysiu ir tęsinį, nes tas briedis Princas...