Sveikos,
koks vaizdas už lango - parskridę paukščiai tupi apsnigtam berže. Pasimetė,bando čiulbėti, bet tyliai tyliai. Saulė spigina, akina, šildo po truputį...Vakar graudu buvo žiūrėti. Vyresnysis važiavo į varžybas (į Panevežį, - uch ten stipri rankinio komanda - vis pralošia vilniečiai

), tai vos įkalbėjau kepurę dėtis.
Sniegas nuotaiką sugadino. Nors žiemos pradžioj - laaabai pakelia.
Sėklų prisipirkau...o čia žemės nematyti

.
Į vazonus pribėriau krapų, petražolių, bazilikų. Pastarieji jau išlindo.
Dėl ėjimo į lauką. Dabar einam. Kol mažasis nevaikšiojo - ėjau daug rečiau.Per sunku iš 5aukšto su visko. Puikiai miegojo balkone prie atviro lango.O dabar - jeigu tik oras geras - kasdien. Bet ne trim valandom, o vienai. Ir man, ir Gabreliui užtenka. Jaučiuosi po žiemos apsnūdus, užsisėdėjus. Pramankština jis mane, kai tik paleidžiu - bėga kur akys mato

Sutinkam mamų, korios rieda tiek, kiek mažiukai miega -ir po 4val.

. Nespėčiau tada nieko namuose nuveikti. Mirčiau iš monotonijos ir nuobodulio

Pernai, tą šiltąjį rudenį, ir aš pavažinėdavau tiek, kiek miegojo...bet tada prisiimdavau žurnalų. Nes toks vaikščiojimas -
Jeigu dabar reikia apsipirkti - sodinu į vežimą ir greitai greitai važiuojam...kol vaikis neapsigalvojo išlipti

Paskui jam važiuoti ima patinkt - sėdi, tyli.
daiva_z, juk nieko tokio, jeigu padarysi dienos-dviejų siuvimo pertrauką