Dienos sentensijos

Daili moteris nušvietė man akis. Net nustebau, kad šiam pasauly tokio grožio dar esama! Deja, kaip ir kaskart mano laimė truko neilgai... Tas Dievo kūrinėlis prabilo buku, bukiausiu, bet angelo balsu! Negaliu nupasakoti tos nuostabos, kurią jutau... Bet, mielas broli, jei skaitai, neapsigauk. Moteris – klastinga būtybė. Iš tolo ji gležna ir nuostabi, bet prisileisk arčiau ir kaip mat pagrobs ji tavo širdį! – A. Alzheimeris

Ne tik meilė, bet ir draugystė gimsta iš vieno žvilgsnio. Kaip didžiulę knygą galima sutalpinti fotojuostoje, taip ir visą gyvenimą galima sutalpinti viename žvilgsnyje. Ir jeigu kažkas per akimirką perskaito pačius svarbiausius puslapius – jis jau tavo draugas. - Jonas Mačiukevičius

Cia i siandienines sventes tema

Gera būti moterimi. Aš - moteris, ir tuo esu patenkinta, nes galiu:

- sustabdyti automobilį vien savo šypsena ir žvilgsniu (visada!),
- verkti, žiūrėdama jausmingą filmą, ir to nesigėdyti,
- išdidžiai vilkėti mamos mergautinę suknelę,
- paprašyti draugės numauti man kelnes, kai nusilakuoju nagus ir - Merfio dėsnis! - užsimanau į tuliką,
- užmigdyti kūdikį, nykščiu jam glostydama odos lopinėlį tarp antakių,
- išvirti sriubą iš šaldytuvo turinio, į kurį pažvelgusi net žiurkė pasikartų,
- sutaupyti šeimai pinigų ir už juos nusipirkti raudoną lūpdažį,
- numegzti pusę megztinio ir viską išardyti, nes "nepatiko raštas",
- dėl 10-ties minučių susitikimo prieš veidrodį stovėti 2 valandas,
- tvarkydama namus dainuoti „Friday I'm In Love" ir nebijoti nusidainuoti,
- nebūdama sportininkė, dalyvauti maratone prieš krūties vėžį,
- nusipirkti vienu dydžiu mažesnius, bet laaabai patikusius batelius,
- iš meilės pamesti galvą, širdį, kepenis ir kitus organus,
- auginti svetimą vaiką kaip savo,
- pasidovanoti kailinius ir misti kruopomis,
- prisidengti vakariniu galvos skausmu,
- valgyti bananą ir žiūrėti vyrui į akis,
- užmetusi akį į vyrą suprasti, kad jis meluoja,
- eiti pas kirpėją vien dėl to, kad jis atlieka dar ir psichologo pareigas,
- vasarą nieko nevilkėti po suknele,
- vadovauti vyrų armijai, bet nualpti nuo mažo voriuko.

Kaip prajuokinuot

„Meilės” instaliavimas

Techninis aptarnavimas: – Klausome jūsų.

Klientas: – M-m-m… viską apsvarstęs, aš vėl ryžausi instaliuoti “Meilę”. Galėtumėte man padėti?

Techninis aptarnavimas: – Žinoma. Jei jūs pasirengęs, galime pradėti tuojau pat.

Klientas: – Na, aš nelabai susigaudau šiame procese, bet manau, kad esu pasirengęs. Nuo ko pradėti?

Techninis aptarnavimas: – Pirmiausiai atverkite “Širdį”. Jūs žinote, kur yra jūsų “Širdis”?

Klientas: – Taip. Bet ar galima instaliuoti “Meilę”, jei yra paleistos kitos programos?

Techninis aptarnavimas: – Kokios programos?

Klientas: – M-m-m.. turiu pajungtas “Praeities Nuoskaudas”, “Žemą Savęs Vertinimą”, “Nusivylimą ir Niūrumą”.

Techninė aptarnavimas: – Su “Praeities Nuoskaudomis” neturėtų būti problemų. Kad netrukdytų kitų programų darbui, “Meilė” jas palaipsniui ištrins iš operatyvinės atminties, išsaugodama kaip laikinus failus. Savo modulio “Aukštesnė Savimonė” pagalba “Meilė” palaipsniui ištrins ir “Žemą Savęs Vertinimą”, tačiau jūs pats turėsite ištrinti visą “Nusivylimą ir Niūrumą”, nes jie gali trukdyti instaliuoti “Meilę”.

Klientas: – Bet aš nežinau, kaip ištrinti. Galėtumėte pamokyti?

Techninis aptarnavimas: – Žinoma. Įeikite į pagrindinį meniu ir pabandykite įjungti “Atleidimą”. Junkite tiek kartų, kiek prireiks ištrinti “Nusivylimą ir Niūrumą”.

Klientas: – Gerai, viskas gavosi. Ačiū… oi, “Meilė” pati pradėjo instaliuotis… Ar tai normalu?

Techninis aptarnavimas: – Taip, bet nepamirškite, kad jūs turite tik bazinę programą. Ją pilnai patobulins “Kitos Širdys”.

Klientas: – Oi,.. atsirado pranešimas “Klaida! Programa neveikia su vidiniais komponentais”. Ką tai reiškia?

Techninis aptarnavimas: – Nesijaudinkite. Tai techninis terminas, jis parodė, kad “Meilė” jau dirba su išoriniais komponentais, bet dar nepasikrovė į “Jūsų Širdį”. Kad tai įvyktų, reikia iš pradžių pamilti save.

Klientas: – Ką gi man dabar daryti?

Techninis aptarnavimas: – Paspauskite ties “Pritarimu Sau”, o paskui įjunkite šiuos failus: “Atleidimas Sau”, “Savo Privalumų Pripažinimas”, o taip pat “Savo Trūkumų Pripažinimas”.

Klientas: – Gerai, padaryta.

Techninis aptarnavimas: – O dabar nukopijuokite visa tai į “Mano Širdį”, ir sistema pati ištrins nederančius failus. Tačiau jums teks savarankiškai ištrinti “Daugiažodę Savikritiką” iš visų meniu, o taip pat išvalyti šiukšlinę. Įsitikinkite, kad “Daugiažodė Savikritika” sunaikinta pilnai, ir niekuomet, jokiomis aplinkybėmis nesisiųskite šio failo.

Klientas: – Viskas gerai! “Mano Širdis” pildosi naujais failais! Monitoriuje pasirodė “Šypsena” ir “Dvasinė Pusiausvyra”. Taip visuomet nutinka?

Techninis aptarnavimas: – Ne visada… Kartais tai užtrunka žymiai ilgiau… Taigi… “Meilė” įdiegta. Dar viena detalė: “Meilė” – nemokama programa. Kad ji normaliai funkcionuotų, būtina ją dovanoti kitiems, o jie mainais padovanos jums savąją.

Klientas: – Ačiū!

Viltis, tarsi plaukų papuošalas. Jaunos merginos nori dėvėti jų per daug, tačiau, kai jos pasensta, atrodo kvailai nešiodamos bent vieną. - Artūras Goldenas

Ko mirties patale labiausiai gailisi žmonės?

Sakoma, kad reikia gailėtis ne dėl

to, ką padarei, o to, ko nepadarei.

Apie tai, ko mirties patale gailisi

žmonės - slaugės dienoraštyje...

Bronnie Ware ilgus metus dirbo paliatyvios

slaugos srityje. Jos pacientai buvo žmonės,

paleisti iš ligoninės ir grįžę į namus mirti.

Bronnie su jais praleisdavo paskutines jų

gyvenimo savaites.

Tačiau ne darbas, o įgyta patirtis išgarsino

buvusią slaugę, o dabar ir - dainų autorę bei

atlikėją.

Internete paplito jos rašinys "5 dalykai, kurių

žmonės labiausiai gailisi prieš mirtį", kuris

galiausiai išaugo į knygą (angl. The Top Five

Regrets of the Dying).

Savo tinklapyje autorė atskleidžia viską, ko

išmoko iš savo pacientų:

"Jūs nė neįsivaizduojate, kaip žmonės išauga

ir pasikeičia mirties akivaizdoje. Žinoma,

kiekvienas jų išgyveno ypatingų emocijų

grandinę: neigimą, baimę, pyktį, sąžinės

graužatį, dar stipresnį neigimą ir, galiausiai,

susitaikymą su mirtimi.

Tačiau kiekvienas jų prieš palikdamas pasaulį

savyje atrado ramybę.

Kartais mes kalbėdavomės apie dalykus, kurių

jie labiausiai gailėdavosi, ką jie darytų

kitaip, jei iš naujo gyventų.

Po kurio laiko suvokiau, kad dažniausiai

įvardijami buvo tie patys nuogąstavimai:

1) Gaila, kad gyvenau ne savo gyvenimą, o

tokį gyvenimą, kurio iš manęs tikėjosi kiti.

Šį sakinį pasakydavo kone kiekvienas mano

pacientas. Kai žmonės suvokia, jog jų gyvenimas

beveik baigtas, ir pažvelgia atgal, pamato, kiek

svajonių liko neįgyvendintų. Didžioji dalis žmonių

palieka pasaulį neįgyvendinę nė pusės savo svajonių

ir suvokdami, kad taip įvyko tik dėl to, jog jie

norėjo priimti "teisingus" sprendimus.

Todėl labai svarbu gerbti savo svajones. Kai prarasite

sveikatą, bus per vėlu. Sveikata mums suteikia laisvę,

tačiau tai suvokiame tik jai sušlubavus.

2) Galėjau taip sunkiai nedirbti.

Tai visuomet išgirsdavau iš savo pacientų - vyrų.

Jie pražiopsojo savo atžalų vaikystę, nuolat

ilgėjosi savo žmonų draugijos.

Iš moterų šį nuogąstavimą išgirsdavau rečiau. Gal

todėl, kad slaugiau senosios kartos atstoves,

kurios augino vaikus ir nebuvo duonos nešėjos.

Galbūt kartais derėtų susimąstyti apie savo

karjeros pasirinkimus - galbūt jums nereikia

tiek pajamų, kiek jūs manote? Gal jums nebūtina

tiek laiko dirbti? Kartais darbo dienos

sutrumpinimas gali atverti naujas galimybes,

kurios galbūt jus padarys laimingesnį negu jūsų

pirminė veikla.

3) Gaila, kad neturėjau drąsos išreikšti savo jausmų.

Daugelis žmonių nutyli žodžius, sulaiko emocijas,

neišreiškia nuoskaudos vien dėl to, kad bijo supykdyti

aplinkinius ar būti nesuprasti. Rezultatas - ne gyvenimas,

o egzistavimas, neįgyvendinti tikslai. Visa tai perauga

į dvasinius negalavimus, užsisklendimą nuo pasaulio.

Esmė ta, kad mes negalime kontroliuoti aplinkinių reakcijų.

Tačiau, kaip bebūtų, jus supantys žmonės įvertins tai,

kokie esate sakydami tai, ką iš tiesų galvojate. Tai

jūsų santykius perkels į aukštesnį, sveikesnį lygį.

Jeigu to neįvertins - atsikratysite nereikalingos,

žalingos draugystės. Bet kokiu atveju jūs laimėsite.

4) Gaila, kad užmiršau savo draugus.

Daugelis mūsų taip pasineria į savo gyvenimus, kad leidžia

pro pirštus išslysti metų metus trukusioms draugystėms.

Todėl nenuostabu, jog daug žmonių mirties patale gailisi

nepalaikę ryšio su bičiuliais bei nedėję pastangų išlaikyti

draugystę.

Mes visą gyvenimą sunkiai dirbame tam, kad aprūpintume

savo mylimus žmones. Tačiau būtent didelis užimtumas yra

kaltas dėl nutrūkusių draugysčių. Galiausiai, kai išaušta

lemtinga diena, svarbiausia yra ne pinigai ar socialinis

statusas, o artimų žmonių meilė, rūpestis ir palaikymas.

5) Gaila, kad neleidau sau būti laimingesniam.

Tai, kad laimė yra pasirinkimas, daugelis suvokia, kai

jau būna per vėlu. Tik pagalvokite, kiek dalykų mes

atsisakome vien todėl, kad nenorime išlįsti iš savo

patogaus gyvenimo, jaukių namų, keisti senų įpročių

ar daryti tai, dėl ko sulauktume nepalankių aplinkinių

reakcijų. Pokyčių baimė mus priverčia kitiems ir sau

meluoti, jog esame laimingi gyvendami taip, kaip yra.

Tačiau mirties patale žmonės tikina nepamenantys, kada

paskutinįkart nuoširdžiai juokėsi ar kvailiojo, kada

darė ką nors ekscentriško ir nutrūktgalviško. Tuomet

ne galvoj, ką pamanys kiti. Tad nebijokite sau leisti

būti laimingais".

Tiesiog vertinkite kiekvieną akimirką... dėkokite

už kiekvieną sekundę, kuri Jums yra duota...

Pasakėčia apie kibirą

Nusipirko žmogus erdvų ir gražų namą su vaismedžių sodu, o šalia, sename namelyje, gyveno pavydus kaimynas, kuris nuolat stengdavosi sugadinti jam nuotaiką. Tai šiukšlių prie vartų papila, tai dar kokią šunybę iškrečia.

Kartą žmogus nubudo su gera nuotaika, išėjo į prieangį, o ten – kibiras su pamazgomis. Išpylęs pamazgas, kibirą nušveitė iki blizgesio, pririnko į jį geriau...sių obuolių ir nuėjo pas kaimyną.

Tas, išgirdęs beldžiant į duris, piktdžiugiškai pagalvojo: „Pagaliau išvedžiau jį iš kantrybės!“. Atidaro duris, nusiteikęs barniui, o žmogus ištiesia jam pilną kibirą obuolių ir sako:
- Kas kuo turtingas, tas tuo ir dalijasi.

labai gera mintis

Moteris neturėtų sakyti vyrui, jog myli jį. Užtenka, kad jos akys žiba iš laimės ir tada ji pasako daugiau negu daugeliu žodžių (E.M. Remarkas)

Vyras sako: is esmes zvelgiant - dvi merginos, tai maziau nei viena.

Neistikimybe, tai visada kerstas.

(A. Adler)

Nėra pasakų geresnių už tas, kurias sukuria pats gyvenimas.