Nebūna per vėlu. Būna, kad jau nebereikia.
Mokinys kreipėsi į mokytoją:
- Tu toks išmintingas. Esi visada geros nuotaikos ir ant nieko nepyksti. Padėk ir man tapti tokiu.
Mokytojas sutiko. Paprašė atnešti bulvių ir permatomą maišelį.
- Jei tu dėl kažko įsižeisi ar supyksi, - pasakė mokytojas, - imk bulvę, vienoje jos pusėje užrašyk savo vardą, o kitoje to žmogaus vardą, dėl kurio kyla konfliktas ir dėkis ją į maišelį.
- Ir tai viskas? - ...nusistebėjęs paklausė mokinys.
- Ne, - atsakė mokytojas. - Tą maišelį turi visada nešiotis su savimi ir kas kart, kai dėl kažko įsižeisi, vis jį papildyk bulvėmis.
Mokinys sutiko. Bėgo laikas. Maišas po truputį pilnėjo ir tapo gana sunkus. Pasidarė nepatogu jį visur su savimi nešioti. Vienos bulvės pažaliavo, kitos pradėjo gesti ir jų paviršius tapo glitus, dar kitos tiesiog sudygo. Bulvės ėmė skleisti aštrų ir nemalonų kvapą.
Mokinys atėjo pas mokytoją:
- Jau nebeįmanoma viso to su savimi nešioti. Maišas tapo pernelyg sunkus, o bulvės ėmė gesti. Pasiūlyk ką nors kitą.
Mokytojas atsakė:
- Lygiai tas pats vyksta ir tavyje. Kai tu ant ko nors pyksti ar įsižeidi, padedi akmenį sau ant širdies. Tiesiog to nepastebi. Laikui bėgant akmenų vis daugėja. Poelgiai tampa įpročiais, įpročiai charakteriu, kuris gimdo dvokiančias ydas. Apie šią naštą lengvai pamirštame, ji pernelyg sunki, kad visad su savimi nešiotume. Daviau tau tiesiog galimybę pamatyti visą šį procesą iš šalies. Kiekvieną kart, kai nuspręsi ką nors įžeisti ar įsižeisti, pagalvok, ar šis akmuo tau reikalingas.
- Tu toks išmintingas. Esi visada geros nuotaikos ir ant nieko nepyksti. Padėk ir man tapti tokiu.
Mokytojas sutiko. Paprašė atnešti bulvių ir permatomą maišelį.
- Jei tu dėl kažko įsižeisi ar supyksi, - pasakė mokytojas, - imk bulvę, vienoje jos pusėje užrašyk savo vardą, o kitoje to žmogaus vardą, dėl kurio kyla konfliktas ir dėkis ją į maišelį.
- Ir tai viskas? - ...nusistebėjęs paklausė mokinys.
- Ne, - atsakė mokytojas. - Tą maišelį turi visada nešiotis su savimi ir kas kart, kai dėl kažko įsižeisi, vis jį papildyk bulvėmis.
Mokinys sutiko. Bėgo laikas. Maišas po truputį pilnėjo ir tapo gana sunkus. Pasidarė nepatogu jį visur su savimi nešioti. Vienos bulvės pažaliavo, kitos pradėjo gesti ir jų paviršius tapo glitus, dar kitos tiesiog sudygo. Bulvės ėmė skleisti aštrų ir nemalonų kvapą.
Mokinys atėjo pas mokytoją:
- Jau nebeįmanoma viso to su savimi nešioti. Maišas tapo pernelyg sunkus, o bulvės ėmė gesti. Pasiūlyk ką nors kitą.
Mokytojas atsakė:
- Lygiai tas pats vyksta ir tavyje. Kai tu ant ko nors pyksti ar įsižeidi, padedi akmenį sau ant širdies. Tiesiog to nepastebi. Laikui bėgant akmenų vis daugėja. Poelgiai tampa įpročiais, įpročiai charakteriu, kuris gimdo dvokiančias ydas. Apie šią naštą lengvai pamirštame, ji pernelyg sunki, kad visad su savimi nešiotume. Daviau tau tiesiog galimybę pamatyti visą šį procesą iš šalies. Kiekvieną kart, kai nuspręsi ką nors įžeisti ar įsižeisti, pagalvok, ar šis akmuo tau reikalingas.
QUOTE(*amira* @ 2012 02 16, 23:39)
Nebūna per vėlu. Būna, kad jau nebereikia.
super
Žvaigždės nesibaimina, kad jas pavadins jonvabaliais (R. Tagor)
Geriau būti mažu upeliu, nei gilia pelke (Li Sin)
Atsitiktinumas yra mėgstamiausia likimo kaukė (B. Toišibekovas)
Vyras tai upė, moteris - ežeras (Kurdų išmintis)
Jeigu tarp dviejų moterų pradėgo katė, tai veikiausiai buvo - katinas.
Gražią žmoną tegul turisi kaimynas.
Meilė, kuri kasdien neatgimsta, kasdien miršta (K. Gibran)
Geriau būti mažu upeliu, nei gilia pelke (Li Sin)
Atsitiktinumas yra mėgstamiausia likimo kaukė (B. Toišibekovas)
Vyras tai upė, moteris - ežeras (Kurdų išmintis)
Jeigu tarp dviejų moterų pradėgo katė, tai veikiausiai buvo - katinas.
Gražią žmoną tegul turisi kaimynas.
Meilė, kuri kasdien neatgimsta, kasdien miršta (K. Gibran)
Pasižiūriu į veidrodį ir galvoju ir už ką mano vyrui tokia laimė, užsilipu ant svarstyklių - ir dar jos tiek daug!!!
Retai mąstome apie tai, ką turime, bet visada - apie tai, ko stokojame.
/A. Šopenhaueris/
/A. Šopenhaueris/
QUOTE(liūtuke @ 2012 02 17, 14:07)
Pasižiūriu į veidrodį ir galvoju ir už ką mano vyrui tokia laimė, užsilipu ant svarstyklių - ir dar jos tiek daug!!!
tavo namai - mano širdis 
QUOTE(liūtuke @ 2012 02 17, 13:07)
Pasižiūriu į veidrodį ir galvoju ir už ką mano vyrui tokia laimė, užsilipu ant svarstyklių - ir dar jos tiek daug!!!
Šitą skolinsiuos jei nieko prieš..
QUOTE(devolesa @ 2012 02 17, 18:03)
Gal niekas nesupyks, jei įkelsiu visą dainą iš kur šie žodžiai, nes tai, apie ką ten dainuoja, galima čia parašyti, kaip sentensiją...-
http://www.youtube.c...h?v=esYJjXvJOjU
Mano Mylimiausia
Tobuli žodžiai...
QUOTE(Blakstute @ 2012 02 17, 17:32)
Nesiskolinkit, dovanoju
Jei negali turėti to, ko nori, išmok norėti to, ką turi
