o kai broliukas verkia kaip reaguoja? bando kažkaip padėti jam, ar nekreipia dėmesio?
maniškis irgi taip pat elgiasi

bučinukus ir apkabinimus labai mėgsta, pats dažnai pribėga ir apkabina kojas, jei aš užsiėmusi ką nors darau

šiaip jis namuose švelnus ir kontaktiškas...na bet empatijos nėra...norėčiau, kad ji po truputį atsirastų, tada gal mažiau skriaustų kitus vaikus darželyje...
Tavo vaikas man toks geras, švelnus iš pasakojimų atrodo

o guosti dar išmoks...svarbu, kad susirūpina, o ne džiaugiasi, kad kitam blogai...
super, nuostabūs pasiekimai

labai už jus džiaugiuosi
na va, čia atsakymas į klausimą, kodėl visi taip veržiasi į Vilnių, nors kiekvienas didesnis miestas turi savo raidos centrus
Na J labai jautrus vaikas, nenuostabu, kad turi empatiją
Jis iš tų vaikų, kurie žino taisykles, jų laikosi ir nori, kad visi taip elgtųsi...dėl to greičiausiai jis labai reaguoja, kai kiti jį pastumia ar užgauna...kitas duotų atgal ir po minutės užmirštų...o jis taip padaryti negali, nes žino, kad taip daryti negerai ir nešiojasi tą nuoskaudą...na gali auklėtojos paklausti, ar berniukai neskriaudžia Tavo vaiko labiau nei kitus...nors aš tikrai taip nemanau...
Nemanau, kad padarei klaidą, gi mes visos taip savo vaikus mokinam...o vaikų elgesys tarp bendraamžų priklauso nuo charakterio savybių, temperamento...
Labai gerai tai aprasyta knygoje "namu taisykles". Jis reaguoja kai broliukas verkia. Bet ji ne jo gailisi, - jis nepernesa to verkimo garso, uztai greitai bega ieskoti zaisliuku ir netgi nuramina ji. Bet jis tai daro del saves. Taip toje knygoje rase, kai sveikas mazasi broliukas naktimis imdavo klykti, nes galvojo, kad jo ateina pabaisa, tai autistas berniukas atsigule ir miegojo prie jo duru. O nakti, kai broliukas isbego klykdamas, jis pasake, kad "nebijok, jei pabaisa ateis, ji sues mane, nes as prie duru esu"
. Mama susigraudino, nes pagalvojo, stai...kaip jis myli broliuka savo. O autistukas paprasciausiai tai padare, nes naktimis del to broliuko klykimo negalejo gerai issimiegoti.