QUOTE(*Mirabella* @ 2012 04 08, 22:42)
O kuo tarkim deta meile daktarui ir jos pasekmes. Ar manote, kad tai salutinis troskimo pasalinti defekta poveikis?
Kai ka paauglystej ir pati svajojau pasalinti ir pasalinau. Viskas buvo kryptinga be jokiu vizualizaciju. Po to tapau zymiai labiau savim patenkinta.
Ar visiskai nuosirdziai manot, kad kiekvienas troskimas ir technikos jiems pasiekti butinai tures salutini poveiki?
Galvoju, kai asmenybe manijakiskai kazko siekia, tai automatiskai turi gauti tam tikras pamokas, ismokti pastebeti ir kitus gyvenimo reiskinius, o ne gyventi vienu vieninteliu dalyku. Desperaciniai norai ir "sveiko" pobudzio troskimai manau du skirtingi dalykai.
Jau cia buvo kalbeta apie noru paleidima arba "lengvas" vizualizacijas:"Gausiu puiku, negausiu, tai zeme del to nenustos suktis". Tame skirtumas ir visa esme.
Tikiu, kad jei nebuciau svajojusi apie defekto isnykima', tai ir kanciu nebutu kile. Defektas isnyko su 0 pastangu, islaidu. Susimokejau kitu budu. Tas gydytojas buvo stebukladarys ir del defekto man labai tada pasiseke, bet nepasiseke sirdies reikalams. Ilgam uzstrigau.
Manau kiekvienas atvejis yra individualus, galbut jus nesate itin prieraisi ir mokate paleisti, atsisakyti. Nuosirdziai manau, kad uz viska gyvenime anksciau ar veliau reikia sumoketi. Todel geriausia yra duoti, dalintis. Aukoti. Nes tada sugrizta dar daugiau. Jei noriu buti grazi ir liekna, tai reiskia, kad noriu buti tobulesne nei kitos, ir Visata sius man daug pamoku ir isbandymu, kad sios programos atsisakyciau. Juk paprastai norai yra paremti musu egoizmu.
taip pat esu uz, kai yra sugebama ne tik noreti, bet tuo paciu ir atitolti, paleisti juos. ISlikti ant bangos virsunes, kaip sako N.G. Volmer. Ji irgi apie tai daug aiskina. Kad svarbu ir siekti, ir neprisiristi. Oj.. bet as labai zemiska... labai vaikiska, kai ko uzsimanau, tai taip karstai, duokit ir jei neduosit tai jega isplesiu... vistiek pasieksiu savo. Ir siekiu, ir daznai gaunu per galva.