
http://www.youtube.c...layer_embedded#! idomus video

http://www.kvantinem...-paslaptys.html apie minties galia

QUOTE(Eco woman @ 2012 05 31, 07:55)
Jau niekas nebevizualizuoja ar nustojo tikėti vizualizacijos galia, kad tema tokia apmirusi? 

Vasara net populiariausios temos "apmirsta", kadangi zmogus naturaliai su gamta dziaugiasi ir jam net nereikia pasinerti i jokias praktikas, kad nutiktu visokios idomybes, kad reikalai isjudetu ir pan.
O ta galia gali tiketi ir netiketi, energija vistiek teka ten kur krypsta demesys. Taigi ten, kur samoningai ar nesomoningai susitelkiam, tas ir pareina i musu realia tikrove.
Labas,
Senai jau čia lankiausi, kaip gera paskaitinėti jūsų, taip šviesu pasidaro
Senai jau čia lankiausi, kaip gera paskaitinėti jūsų, taip šviesu pasidaro

Labukas, ir aš seniai besilankiau, bet tam yra viena nuostabi ir neįtikėtina priežastis - gavau darbą, apie kurį net svajoti nedrįsau. Tiksliau apie darbą būtent toje įmonėje. Ir nors jau praėjo trys savaitės kaip ten dirbu, nešnekant apie man kaip naujokei sudarytas įdealias darbo sąlygas, laikas nuo laiko vis saves klausiu ir nerandu atskymo - kokiomis mintimis sau prisišaukiau visą tai? Nedariau nieko, nevizualizavau, nieko sau neįsikalbėjau, netikėjau.... o viskas atsitiko ir vis dar tebesitesia lyg savaime, be jokių pastangu. Esu tokia laiminga, kad net bijau apie tai per daug galvoti ir kalbėti.
Geros ir šiltos ateinančios vasaros visoms.


QUOTE(eupforia @ 2012 06 03, 16:24)
Labukas, ir aš seniai besilankiau, bet tam yra viena nuostabi ir neįtikėtina priežastis - gavau darbą, apie kurį net svajoti nedrįsau. Tiksliau apie darbą būtent toje įmonėje. Ir nors jau praėjo trys savaitės kaip ten dirbu, nešnekant apie man kaip naujokei sudarytas įdealias darbo sąlygas, laikas nuo laiko vis saves klausiu ir nerandu atskymo - kokiomis mintimis sau prisišaukiau visą tai? Nedariau nieko, nevizualizavau, nieko sau neįsikalbėjau, netikėjau.... o viskas atsitiko ir vis dar tebesitesia lyg savaime, be jokių pastangu. Esu tokia laiminga, kad net bijau apie tai per daug galvoti ir kalbėti.
Geros ir šiltos ateinančios vasaros visoms. 


Smagu girdeti tokias dziugias naujienas is temos senbuviu

Idomu, o kokiomis aplinkybemis gavote ta darba jeigu nepaslaptis, ar ji jums pasiule ar pati dalyvavote atrankoje

QUOTE(*Mirabella* @ 2012 06 03, 16:51)
Smagu girdeti tokias dziugias naujienas is temos senbuviu
Kartais nieko nereikia daryti, o tiesiog buti harmonijoje ar jausti, kad per gyvenima sio bei to nusipelnei : )
Idomu, o kokiomis aplinkybemis gavote ta darba jeigu nepaslaptis, ar ji jums pasiule ar pati dalyvavote atrankoje

Idomu, o kokiomis aplinkybemis gavote ta darba jeigu nepaslaptis, ar ji jums pasiule ar pati dalyvavote atrankoje

mano vienas buves bendradarbis ten isidarbino ir pradejo dar rudeni mane kalbint nueit pasisiulyti irgi ten. Bet as ilgai nejau, paprasciausiai netikejau, kad imanoma ten pakliuti. O viena diena pasiryzau, nuejau, pasnekejau ir ... po triju savaiciu paskambino. Nes kaip tik pradejo trukti darbuotoju. Tai tokia istorija.

apie norų išsipildymus
birželio vidurį mano gimtadienis, taigi tą šeštadieni išsiunčiau vyrą į parduotuvę, kad šio bei to nupirktų svečiams vaišinti ir paprašiau, kad parneštų man bijūnų gimimo dienos proga
aš taip norėjau bijūnų, juk jie tokie gražūs ir taip skaniai kvepia, jų žiedai tokie dideli ir tuo pačiu paprasti, šiaip jau kuris laikas svaigau dėl bijūnų ir jų neišpasakyto grožio ir kvapo, be to jie žydi per mano gimtadienį, o darbovietės fojė tuo laku kaip tik veikė paroda, kur vienas paveikslas vaizdavo didelę bijūnų puokštę. gražiausiias iš paveikslų toje parodoje
.
vyras užtruko kokias 2 valandas, grįžo namo su kitų gėlių puokšte. kažkaip tikėjausi, kad taip ir bus. aišku nesiselojau, tiek to .. bus tų gėlių vienokių ar kitokių
bet mintyse dar užuodžiau bijūnus
sekmadienį važiavom pas giminaičius į sodybą, kurioje dar neesame buve. ir ką jūs sau manot ... aplink trobelę gal 10 didžiausių krūmų bijūnų. kaip aš jais džiausgiausi, nors dalis buvo nužydėje, o kiti tik sudėję pumpurus.. su šeimininkų leidimu išvažiuojant nusiskyniau vieną šakelę su pumpuru. nepatikėsit, bet tas žiedas nors ir apvytes bet dar pamerktas namie ir mane džiugina, jau beveik visą mėnesį
visa patenkinta pirmadienį , kad mano gimtadienio noras išsipildė vaišinau kolegas tortu, 2 kolegės tą dieną turėjo laisvas dienas, abi buvo diplomų įteikme, todėl antradienį joms grįžus sveikinome jas diplomų gavimo proga su gėlėmis ir šampanu. na ir matau vaizdelį kaip jos neša DYYDELEE BIJŪNŲ PUOKŠTĘ (galvojau kad čia jos gavo nuo kolegų, nes kolektyvas nemažas) ir šaukiu iš tolo "KOOOKIEEE GRAŽŪŪŪŪS" , o jos eina link manęs ir sako:
čia tau, su praėjusiu !

birželio vidurį mano gimtadienis, taigi tą šeštadieni išsiunčiau vyrą į parduotuvę, kad šio bei to nupirktų svečiams vaišinti ir paprašiau, kad parneštų man bijūnų gimimo dienos proga


vyras užtruko kokias 2 valandas, grįžo namo su kitų gėlių puokšte. kažkaip tikėjausi, kad taip ir bus. aišku nesiselojau, tiek to .. bus tų gėlių vienokių ar kitokių


sekmadienį važiavom pas giminaičius į sodybą, kurioje dar neesame buve. ir ką jūs sau manot ... aplink trobelę gal 10 didžiausių krūmų bijūnų. kaip aš jais džiausgiausi, nors dalis buvo nužydėje, o kiti tik sudėję pumpurus.. su šeimininkų leidimu išvažiuojant nusiskyniau vieną šakelę su pumpuru. nepatikėsit, bet tas žiedas nors ir apvytes bet dar pamerktas namie ir mane džiugina, jau beveik visą mėnesį

visa patenkinta pirmadienį , kad mano gimtadienio noras išsipildė vaišinau kolegas tortu, 2 kolegės tą dieną turėjo laisvas dienas, abi buvo diplomų įteikme, todėl antradienį joms grįžus sveikinome jas diplomų gavimo proga su gėlėmis ir šampanu. na ir matau vaizdelį kaip jos neša DYYDELEE BIJŪNŲ PUOKŠTĘ (galvojau kad čia jos gavo nuo kolegų, nes kolektyvas nemažas) ir šaukiu iš tolo "KOOOKIEEE GRAŽŪŪŪŪS" , o jos eina link manęs ir sako:
čia tau, su praėjusiu !
Owlet

nuostabu, bijunai taip pat vienos megstamiausiu geliu, labai ilgai issilaiko namuciuose
cia akivaizdus minties galios pavyzdys, kadangi tai nera geles, pardavinejimos ant kiekvieno kampo

Papasakosiu apie savo draugyste su KV.
Labai ilgai ieskojom pirkti sklypo, vis netiko, netiko, jau ir ieskot nusibodo. Ir stai pagaliau suradom, kas patinka, tinka, butu tiesiog idealu mums. Pradejom ieskot savininko, suradom, siulem parduoti, kaina pasiulem irgi nebloga. Pasake, kad pagalvos, pasitars, gal ir parduos, nes turi planu kita buta pirkti. Zodziu, suteike vilciu. O as per ta laika kalbejausi su ta zeme, isivaizdavau, kad prasau, jog ji leistu mums joje nama statyti, po ja vaikscioti, takelius daryti, ar ji augins musu geles, pievele, medzius. Ir ji dosniai sutinka. Mes jai dekingi ir ja tausojam. Maciau visa tai mintyse, nama, net visus seselius nuo pastato, augalu, visus medziu svyravimus nuo vejo, takelius, geles ir pan. Jau viskas cia ir dabar, net jauciu, kaip vaikstau ten. Ir ka gi, paskambina savininkas ir pasako, kad kol kas neparduos to sklypo. Ne kiek nesutrikau. Zinojau, kad tas sklypas musu. Tik laiko klausimas. O kad pagreitint ivykius, nusprendem savininkui pasiulyt beveik dvigubai daugiau, bus tu pinigu, nes jau tikrai nusibodo paieskos. Savininkas vel pasake kad pergavos pasiulyma, pasitars. Mes lengviau atsiputem ir ramiai laukem ziniu. Paskambina savininkas ir pasako, kad sklypo neparduoda. Va taip va
Tai buvo bene didziausia mano KV investicija
O rezultatas radikaliai skirtingas
Jau ir anksciau esu minejusi ir jautusi, kad pati ivykiu valdyti negaliu. Kiti sako, kad gali. O mano ivykiai man nepavaldus. Kai nepardave sklypo, nepiktai juokiausi is saves ir pasakiau, kad dabar pasimegaudama plauksiu pasroviui. Nepaisant to, KV tema skaitau ir labai megstu, netgi pasikeiciau - pradejau pozityviau mastyti, o cia tik sios temos nuopelnas, nes tik atsadusi ja pradejau keistis
Labai ilgai ieskojom pirkti sklypo, vis netiko, netiko, jau ir ieskot nusibodo. Ir stai pagaliau suradom, kas patinka, tinka, butu tiesiog idealu mums. Pradejom ieskot savininko, suradom, siulem parduoti, kaina pasiulem irgi nebloga. Pasake, kad pagalvos, pasitars, gal ir parduos, nes turi planu kita buta pirkti. Zodziu, suteike vilciu. O as per ta laika kalbejausi su ta zeme, isivaizdavau, kad prasau, jog ji leistu mums joje nama statyti, po ja vaikscioti, takelius daryti, ar ji augins musu geles, pievele, medzius. Ir ji dosniai sutinka. Mes jai dekingi ir ja tausojam. Maciau visa tai mintyse, nama, net visus seselius nuo pastato, augalu, visus medziu svyravimus nuo vejo, takelius, geles ir pan. Jau viskas cia ir dabar, net jauciu, kaip vaikstau ten. Ir ka gi, paskambina savininkas ir pasako, kad kol kas neparduos to sklypo. Ne kiek nesutrikau. Zinojau, kad tas sklypas musu. Tik laiko klausimas. O kad pagreitint ivykius, nusprendem savininkui pasiulyt beveik dvigubai daugiau, bus tu pinigu, nes jau tikrai nusibodo paieskos. Savininkas vel pasake kad pergavos pasiulyma, pasitars. Mes lengviau atsiputem ir ramiai laukem ziniu. Paskambina savininkas ir pasako, kad sklypo neparduoda. Va taip va

Tai buvo bene didziausia mano KV investicija


Jau ir anksciau esu minejusi ir jautusi, kad pati ivykiu valdyti negaliu. Kiti sako, kad gali. O mano ivykiai man nepavaldus. Kai nepardave sklypo, nepiktai juokiausi is saves ir pasakiau, kad dabar pasimegaudama plauksiu pasroviui. Nepaisant to, KV tema skaitau ir labai megstu, netgi pasikeiciau - pradejau pozityviau mastyti, o cia tik sios temos nuopelnas, nes tik atsadusi ja pradejau keistis
