Santykiai su sūnumi

#85
Sunaus vietoj as irgi nenoreciau eit pas teva, kuris baudzia neteisingai ir net neturi savigarbos prisipazint, kad klydo ir atsiprasyt (cia del to, jog pasake, jog butelius renka kvailiai, o buvo nubaustas uz keiksmazodzius doh.gif ). Vaikas net nezino/nesupranta kada ir uz ka gali buti nubaustas, nes pasirodo, kad uz nieka.
Taip pat man nepatiktu, jei tevas dovanotu/nupirktu man kazka, o po kurio laiko reikalautu grazint, nes jis sugalvoja ta daikta parduoti. Skaudu butu.
Papildyta:
QUOTE(Antanas @ 2012 02 09, 23:49)
Bet kas siais laikais turi laiko skaityti knygas?

jei turi laiko sedeti prie interneto, tai VARDAN SAVO VAIKO galima rasti laiko ir knyga perskaityti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Leksa: 14 vasario 2012 - 09:24
#86
Siuo metu vel krize..
Praeita penktadieni mama sake, kad sunus nenorejo eiti pas mane. Jis sakosi mamai, kad as neatsizvelgiu i jo jausmus ir norus...
Idomiausia, kad man jis visiskai nieko nera sakes. Mes kaip tik pries koki menesi ejome pas psichologe pasikalbeti kodel jis nenori ateiti pas mane. Visiskai nieko tokio neminejo.
Zodziu kai atejo penktadieni, tai jautesi kad yra kiek sunkesnes nuotaikos, bet jei mama butu nieko nesakiusi, buciau ir beveik nieko nepastebejes.
Zodziu isleidau ji kiek anksciau namo. Antradieni vel buvo atejes, ir praleidome normaliai ir gerai diena.

Problema tame, kad mano sunus pats tiesiai man nieko nepasako. Dabar as esu labai susirupines del jo. Noreciau, kad jis noretu pas mane ateiti. Gal but kartais kazka negerai darau.. Bet manau, kad to is karto neispresi, tik po truputi. Ir kaip man bendrauti su juo, jeigu jis pats man nesako. Bendrauti su jo mama tikrai nenoriu.. Sunki siutuacija.
Atsakyti
#87
QUOTE(Antanas @ 2010 03 20, 23:53)
Nuejome su sunumi i svecius. Sunui 7 metai, gyvena su mamyte, pas mane savaitgaliais. I svecius pakviete sauni pora, (nauji draugai). Nuejome, pabuvome gal 5-10 min., ir sunus gana garsiai: kada eisime namo? As ir siaip ir taip, kad dar pabukime, ka tik atejome. Na, o jis po to beveik visa laika, kada eisime namo, ar eisime devinta ir pan. Na ijungeme jam kompiuteri, kad galetu zaisti (namuose tai zaistu), visokiu knyguciu daveme paskaityti, o jis ne labai kuo susidomejes kada eisime namo, eikime namo.
Man buvo truputi nesmagu, ir pries seimininkus irgi, jie stengesi. As irgi stengiausi, nepavyko sunaus niekuo sudominti, nors galu gale visi zaideme zaidima, bet paskui isejome namo.
As suprantu, kad gal ir nera vaikui idomu sveciuose pas suaugusius, bet kazkaip truputi likau blogo upo..
Kaip cia geriau padarius? Negi i svecius neiti?


Pirma mintis, kuri šovė į galvą, kad jei berniukas tik savaitgaliais pas Jus būna, tai gal tikrai jis nenori leisti laiko su svetimais žmonėm, o nori būti kartu su Jumis. Aš irgi taip būčiau dariusi.
Atsakyti