QUOTE(everlasting♥ @ 2012 02 10, 14:30)
[size=1][/size]
tai pasiurpus lauksiu atsakymo

gal dar kokiu gyventoju turiu

o sakyk, kaip ten su tais prigludusiais drabuziais, ar nesijaucia diskomfortas tau? As daugiausia dabar nesioju sijonukus, bet apsivilkau ana diena aptemptesnes kelnes ir dar ikloteli isidejau, tai be zado buvau, rodos, liga paumejo, nors pabuvau tik kelias valandas. Baisi busena, gerai jauciuosi tik su laisvesniais rubais
Nėr čia ko šiurpt, viskas turi savų pliusų - ras, tai žinosi su kuo ir kaip kovot, neras - nu ir valio, bent vieno brudo nėra
Aš žiemą su gerokai aptemptom kelnėm ėjau į darbą, neramumas kankino - gal blogiau bus. Bet nieko nepajutau. O jei tu jauties geriau su laisvais rūbais - tai ir renkis tokiais. Tikrai pasistengus galima rasti tokių, kurie ir prie kūno, ir prie dūšios "tiktų".
Papildyta:
QUOTE(Steffany @ 2012 02 10, 14:34)
O dėl optimizmo.. Aš tikiu, kad sunku jo neprarasti, ypač kai kovoji ir kovoji ir atrodo su vėjo malūnais, bet Senmergiukas yra neblogas to pavyzdys. Ieško, bando, nepasiduoda.
Oj... Kol atsakinėjau ir Senmergiukas atsakė. Persiprašau už kišimąsi
Ką jau čia, ką jau čia. Žinot, tai ir atsakinėkit - ar man gaila?
O su tuo optimizmu ir nepabaigiamom kovom - ką aš žinau. Mano ligos dažniausiai baigdavosi, kai aš nustodavau su jom kovot ir nusispjaudavau - išgyvensiu ir nekreipdama dėmesio į ligas. O šiaip man kyla mintis, kad turėjau didelę psichologinę problemą - draugą alkoholiką. O dabar kažkaip filosofiškai pažiūrėjau į tą reikalą, apsiraminau, gal todėl ir ligos traukiasi. Šventa išmintis - visos ligos nuo nervų, tik sifilis nuo žmonių