pasiskaičiau šią temą ir nutariau pasidalinti savo patirtimi. Jau treti metai iš eilės vargstu su paūmėjusiu dermatitu. Visokių pabėrimų, dėmelių nuolat išlįsdavo, bet paskutiniu metu - nebevaldomai. Jokie gydytojai man nenustatė, kad dermatitas būtent perioralinis, nuo durų tik rėkdavo visi kokia aš atopikė ir pan., hormoninius tepaliukus, antibiotikus rašydavo, kuriuos sugėrus tam kartui ale pagerėdavo ir vėl tas pats. Pagrindiniai požymiai - raudonos pleiskanojančios dėmės ant veido, ypač apie akis, aplink ausis, kakta, kaklas, sprandas, o akių vokai dar ir tindavo, po nakties vos atsimerkt galėdavau. Žodžiu supratau, kad vaizdas ne koks, o progresas žaibiškas, plotai plečiasi. Teko savaitę pabūt prie jūros šiltuose kraštuose, maudytis sūriam vandeny - viskas išgijo, vos grįžus namo - jau antroj dienoj niežulys, lendantys raudoni plotai ir atsistatymas odos baisumo į pirminę padėti. Jau anksčiau buvau daug domėjusis apie dermatito apskritai palengvinimą ir užsikabinusi prie mitybos, žarnyno, kas tokius dalykus labai įtakoja, tačiau valios kažką keisti nerasdavau. Skaičiau daug literatūros apie maisto netoleravimą, žarnynų valymus, pagerėjimus ir t.t. Net turėjau minčių pas Tulčiną nueit išsitirt, bet daug skaitant įvairius tai dariusių žmonių atsiliepimus greit susidarė įspūdis, kokie maisto netoleravimo testo rezultatai ir ką beveik 100 proc. visiems uždraudžia valgyt, todėl tiesiog sutaupiau pinigus. Ėmiau vieną dieną ir nukirtau kaip kirviu pritaikydama visus išskaitytus ir išsidomėtus dalykus apie mitybą ir įtaką dermatitui. Yra trys pagrindinės maisto grupės, kurias įtraukiau į savo ekperimentą, tai yra jų atsisakiau visiškai, kitaip tariant nei gramo: 1. gyvulinės kilmės produktai (mėsa, pieno (varškės sūriau, jogurtai, kefyras, kiaušiniai - žodžiu viskas. Net klasikinėje medicinoje pieno baltymai yra laikomi vieni didžiausių alergenų),2. kviečiai (tai yra kviečiai, miežiai, rugiai - žodžiu visko, kas turi gliuteno (apie gliuteną verta pasiskaityti, ką žarnynui daro ir kodėl gali jį toksikuoti, kas per odą išlenda), tai yra - duona, makaronai, kiti kepiniai, picos ir t.t.) bei žinoma 3. cukrus. Buvo patarta kuo daugiau avižinių dribsnių ir linų sėmenų valgyt, jie įpatingai gerai valo žarnyną, taip pat siūlyta išsivalyt žarnyną, bet šito aš nedariau, kažkaip skeptiškai į tai žiūrėjau. Iš pradžių galvojau, kad amen man, nes valgyt nebėra ką - vaisiai, daržovės, kruopos ale grikiai ir ryžiai. Be to dar esu kūda, svorio man jokie saldymynai ir bandelės neaugino, tai plius rimta priklausomybė cukrui. Kai pirma eksperimento rytą atsibudau, tai vos verkt nepradėjau - nei kavos su pienu, nei duonos su sūriu ir virtu kiaušiniu, nei kekso prie kavos, nei saldainio. Po avižinės košės, kurią išsiviriau skanią - su medus, razinom, linų sėmenim jau po pusvalandžio valgyt norėjau, meniu jokio nepergalvojus, griebiu bananą, griebiu ryžių ar kukurūzų trapučius, bet vis tiek nuolatinis alkio jausmas, nes virškina tokius dalykus labai greit. Nuo staigaus cukraus apribojimo net rankos drebėjo, kaip norėjosi. Supratau, kad taip be jokios sistemos nualinsiu organizmą, todėl ėmiausi meniu reikalų, skaičiau, kokias produktais kompensuoti baltymus, riebalus, cukraus kiekį. Per pora dienų įsivažiavau: pasirodo galima prisigaminti daug skanių patiekalų: troškinių, visko su pupelėm, virti kepti bulves su ghi sviestu, sušiai, lęšiai, sorų kruopos, grikiai, ryžiai, avokadai, iš avižinių miltų su grikių miltais išsikept duonelių, medus, klevų sirupas, riešutai, aliejai, džiovinti vaisiai, namuose daryta chalva ir t.t. Neneigsiu, kad mielai suvalgyčiau krūvą saldainių, jogurtų, pelėsinių sūriu ir t.t., bet į naują valgiaraštį žiūrėjau tik kaip į vaistą ir stengiaus kuo pozityviau nusiteikti. Jau trečią eksperimento dieną praėjo niežėjimas, atslūgo raudonumas, dar po poros dienų nugijo oda, net spuogai visi praktiškai nunyko. Pagerėjimas mano atveju įvyko žaibiškas. O žarnynas be jokių valymo procedūrų išsivalė


Visos čia pasidalino savo patirtimi kaip kovoti su šia liga, pasidalinau ir aš, gal kuri norėsit pabandyti, gal padėtų. Toks būdas be vaistų, visiškai nekainuoja, reikalinga tik valia ir kruopštus maisto rinkimasis, kad mityba būtų pilnavertė tiek kalorijomis, tiek maistinėmis medžiagomis. Kiekvienas organizmas individualus, nežinau, ar kitam žmogui tai padėtų, ar ne, bet iš to kiek esu skaičiusi senai pasidariau išvadą, kad odos, sąnarių ir daugybė kitų ligų eina iš organizmo vidaus, daugiausia iš žarnyno, kuris toksikuoja, turbūt todėl žmonių, pakeitusių mitybą sėkmingos istorijos vieną dieną įkvėpė ir mane
