Dauno sindromas

Priverciu svo vaika valanda su manimi piesti, rasyti ir dar pasaka klausyti:)))))))))))) dabar ,mano vaikas kaifuoja issilaisvines nuo manes, o as - kad pasiekiau savo:))))))))))))

as irgi pritariu... is savo patirties - nesiafisuoju ir garsiai nerekiu, kad mano mergyte su DS - kas mato, tas mato, kas paklausia, tam atsakau, kas neklausia, bet normaliai su mumis elgiasi - viskas saunu - zmones gal mato ir supranta... is pradziu prisipazinsiu - vadovavausi posakiu - protingas nematys, durnas nesupras:))) ir tai padejo isgyventi sunkiasias akimirkas. o dabar tiesiog gyvename, visur einame, visur rodomes., su visais bendraujame - yra visokiu zmoniu - lietuvoje kazkodel zmones mus kaune palydi zvilgsniais - pastebiu tai, bet daug zmoniu is mano sposininko ir pasisypso - nuosirdziai, kiti pakalbina, yra ir piktu zvilgsnius, neneigsiu - pakankamai ismokau atskirti zmones... bet tai asmeniska ju reikals - kiekvienad gyvename savo gyvenima toki, koki mums dave - vieni lengvesni, kiti sunkesni - vieni iprasta, kiti - siek tiek kitoki... ir visur yra ta pati norma - zmogiskumas....)))
Papildyta:
ziopla as visai - posakis - protingas nesakys, durnas nesupras:))))))))) galvoju apie batus, rasau apie ratus:)))))))))) bet man atleistina siandien - piverciu svo vaika valanda su manimi piesti, rasyti ir dar pasaka klausyti:)))))))))))) dabar ,mano vaikas kaifuoja issilaisvines nuo manes, o as - kad pasiekiau savo:))))))))))))

Tu tik nesupyk del mano sito komentaro - is karto perspeju, kad nei izeisti nenoriu, nei prikisti, nei pan    Tiesiog man kiek dirbtinai nuskambejo - nelaikinu nuotrauku, nes nenoriu kad draugai matytu... bet kokie grazus musu vaikuciai...    As nezinau (sutinku kad kiekvienas zmogus isgyvena ta susitaikyma ir susigyvenima skirtingai, skirtingu laiku ir pan.) turbut pati ne akimirkos nesigedijau savo vaiko, su visu komplektu jo bedeliu, su visais jo "ypatingumais", su viskuo ka jis turi ir ko jam truksta...  NIEKADA NESKELBIAU, "NEREKLAMAVAU" IR KITAIP GARSIAI NEAFISAVAU KAD MES KITOKIE  , taciau niekad nesigedijau nei laikinti, nei straipsniu apie neigaliukus mesti ant savo sienos ir pan.  Kas klausdavo apie sunu - atsakydavau. O dabar sunui kas diena augant, didejant - tai matosi... mano aplinkoje visi zino koks mano zuikis (kai kas klause, kiti ne neklause...) zino ne tik jo negalia, bet zino ji kaip vaika... (mato jo isdaigas, sypsenas, pasiekimus ir kitus dalykus).    Kartu su manimi dziaugiasi ir mazais jo pasiekimais, buna salia kai reikia pagalbos... Is mano draugu, TIKRU DRAUGU, ne vienas nenusisuko, ne vienas net minimaliai kazkokio isskirimo is kitu vaiku neparode...    jokiu kalbu apie musu problemas bendruose baliuose, mes bendraujam kaip visos seimos... kai susitinkam su draugais, kalbam apie darbus, politika, namus, konservus, kepinius, rankdarbius ir dar 1000 temu...  Visi musu draugai myli musu sunu, ju vaikai zaidzia su juo... AS MANAU KAD TEISINGIAUSIAS MANO POELGIS BUVO - NESLEPTI NUO NIEKO NIEKO... Nesakau manau visada atsiras zmoniu kurie nesupras, na ir tegu... tie kas nesupras - niekad nesupras... O gyventi atsipalaidavus, nesureiksminant nieko lengva ir sakyciau pasakiskai malonu...    auginu savo sunu kaip sveika vaika, ziuriu i ji kaip i sveika... O matydama kitu saulyciu nuotraukas - pirmiausia jose matau ne saulytes, o tiesiog vaikus, kitus, kuriuos nebijau kad ir mano draugai pamatys...   Nes ir cia, forume, jauciuosi kaip seimoje - likimo draugu seimoje... Labai didziuojuosi jumis visais     

AS ZINAU KAD PO KIEK LAIKO TAIP JAUSIESI IR TU 

Niekada nei nuo nieko neslėpiau.Visiems giminėms,broliui(vyresniajam) ir draugams buvo iš karto pasakyta koks vaikutis mums gimė.Nesislepiu ir niekada nesislėpsiu.Susigyvenom ir gan šauniai gyvename su savo bėdele  Mano mama nuo pat mažiuko gimimo sakė PROTINGAS ŽMOGUS SUPRAS IR NESIJUOKS,O KVAILAM DUOK KELIĄ......Nekreipiu dėmesio į aplinkinių žvilgsnius,gal kas ir apkalba ar palydi žvilgsniu.Bet savo vaikų nuotraukų viešai nereklamuoju,nei vyresnio sūnaus nei Mariuko.Draugai ir artimieji tiek FB, tiek asmeniškai apdalinti nuotraukom.Manau tikrai,kad esu susitaikiusi su tuo ką turiu,nuotraukų viešas rodymas neįrodo mano nesusitaikymą....Turiu keletą mamyčių kurias asmeniškai pažystu,matau jų vaikučius, kaip jie auga,Dainytės  mamytės sukurtus žaisliukus.Pasidžiaugiu jais,bet turbūt šio rato plėsti ir nebenorėčiau.Buvau pakviesta i SAULYČIŲ puslapiuką feisbuke,bet atsisakiau.Juk negaliu gyventi tik dėl mažiuko,aš esu mama ir kitam sūnui,žmona vyrui ir moteris sau.....