Dauno sindromas

Maniškis jeigu būtų Žaislų mėtymo čempionatas tai užimtų pirmą vietą išsiverčia žaislus ,žaidžia vėl pamiršta priena ir vėl su tuo pačiu žaidžia.Vakare stengiuosi jam priminti ir padedu susitvarkyti visus žaisliukus.Laksto po visus kambarius ir renkasi. Labai patinka jam tas užsiėmimas.
Ankščiau daugiau mėtydavo nei žaizdavo,kad tik garsą išgauti.Net iš antro aukšto į pirmą mesdavo. Dabar daugiau jau užsižaidžia..Auga po truputuką ir pomėgiai keičiasi.

Pradėjo lankyti JAMAHOS mokyklėlę .Ten jam labai patinka,groja su instrumentais,šoka.Jau net atsimena, kur važiuoti reikia.


Tik va šį rudenį vėl ligos atakuoja Per jas daug darželio praleidžia,kur jam be galo patinka.

O kokie "mokymo" nuo to metymo budai randasi? As cia jau namie ir geruoju ir bloguoju su "sienom" tariuosi

Aš nuo šiandien irgi su abiem merginom namie abi koseja tikiuos išlips be antibiotikų O Gabija dar ir nervinga labai, sunku susitarti Sunki savaitė manęs laukia

Va kokis humoras dabar Po tokio isbandymo - kazi ar man paciai sirdis atlaikytu

http://www.youtube.c...eature=youtu.be

nu jo, nežinau ar pati išeičiau iš to lifto gal tektų išnešti. Bet drąsūs bandymai, prieš tai turėjo tyrimus atlikt sveikatos

labukas
Butybe,senai matyta,pasakok kaip gyvenat ?

Labutis.
Kaip tylu, kaip pries Kaledas...
Ka veikiat? Namus tvarkot, dovanas pakuojat ar jau pyragus kepat?
Pasiilgau visu.
Kur visos dinge?

Labas
Facebooke tikriausiai
aš tai dar nieko, nei puošiu namų, kučių diieną mes puošiam nei pyragų kepu, tik namus biški tvarkinėjuosi

Na ką, ir mūsų šeima nuo rytojaus pradeda Kalėdines atostogas, o kad nė viena saulytė ar sauliukas (ir aišku jų nuostabūs tėveliai) neliktų nepasveikinti pačių gražiausių žiemos švenčių proga - mes irgi siunčiame jums pačius šilčiausius ir nuoširdžiausius linkėjimus iš žiemiškos ir iki ausų užsnigtos žemaitijos
Ar pamenate kaip vaikystėje prispaudę nosis prie stiklo stebėjote snaiges? Dideles, baltas snaiges lėtai užklojančias rudens pilkumą... Turbūt būtent su jomis į širdį ateina žiema? O kas į širdį atveda Kalėdas? Kalėdas į širdį palydi šimtai mažų dalykų... Jas ant sparnų atsineša už lango tipenančių žvirblių pulkelis, jos nušvinta besišypsančiuose veiduose, o jų šiluma pasklinda dosnių ir geranoriškų žmonių rankomis... Kalėdas primena žaižaruojančios švieselės, eglutės kvapas ir blizgančios akytės po zuikio kepure... Juk vaikystėje buvo visai kitaip? Dabar mums, suaugusiems, tikras Kalėdas atneša mažytės rankytės su nuo eglutės „nurauta“ girlianda, mažyčiai pirščiukai ištepti šokoladu, mažytės burnytės su lupų kampučiuose pakibusiais sausainių trupinukais... Argi ne mūsų vaikų tikras laukimas ir džiūgesys priverčia mus vėl pasijusti vaikais? Vėl dūkti pūsnyse, šaudyti konfeti negalvojant kad po to teks siurbliuoti kilimus, lipdyti sniego senius, čiuožti nuo kalno rogutėmis... Tad pripildykime šventes naiviu tikėjimu šio laiko ypatingumu, tuo užkrečiamu nekantrumu ir kas svarbiausia šiluma ir artumu... Ir lai šiais metais su Šv.Kalėdų džiugesiu į mūsų širdis pasibeldžia visa galybė šypsenų, o viską aplink užklojęs sniegas lai baltu patalu užkloja ir mūsų sielas atnešdamas nunugalimą norą būti dar supratingesniais, dar geresniais, dar šviesesniais ne tik per šventes... Gražių, baltų, šiltų, kvepiančių mandarinais Jums Šv. Kalėdų!!!

Vvarliokas, taip graziai parasei, kad nieko pridurti net nereikia. Skaiciau ir isivaizdavau. Tikra teistybe!!! Gerai pati prisimenu, kad Kaledu laukdavau su didziausiu dziaugsmu, budama vaikas.
Man jos asocijuojasi su Kaledu eglute namie nupuosta tikrais saldainiais, kieme papuosta didele egle (auganti), apsnigta daug sniego, mirganciom lemputem. O pacios nuotabiausios dovanos budavo mandarinai ir graikiniai riesutai. Neisivaizduoju be ju sios sventes! Ir gerai prisimenu dideli beldima i namu laukines duris. Ogi kieno, jei ne Kaledu senio! O jis tikrai budavo dosnus! Pas mus Kaledu senis, ateidavo besibaigiant Kuciu vakarui, nes paskui nuo 0.00 val. svesdavom ne tik Sv. Kaledas, bet ir mano senelio gimtadieni. Kuciu valgius keisdavo - Kaledu
Smagu prisiminti, o kai esu pati mama, dziugu matyti laiminga savo berniuka! Stebinti, leisti tiketi paciu nuostabiausiu stebuklu! Matyti jo svytincias akis bei dziaugsma, kai pamato Kaledu eglute ir pirstuku rodo i ja, sakydamas :"Ten". Gaila, tik dar labai jo nedomina Kaledu senis, uzaugs, supras Musu seimos tradicija isliko - mandarinai bei graikiniai riesutai

Gal dar kas pasidalins savo patirtimi?

Sveikutes,
Aciu VVarliok, nuostabus palinkejimas.Esi tikra plunksnos virtuoze

Ir as Trude, puosiu eglute tik kuciu ryta, bet siemet dar net nenusipirkau. Noriu tikros, misku kvepiancios. Dvi dienas vaziavau pirkti - tai negrazios, tai per brangios, bijau, kad siemet su dirbtine nelikciau
Namus apsitvarkiau, produktu prisipirkau, ryt nersiu i virtuve

Mano vaikystes Kaledos - kaimelyje miske. Aplink ziauriai daug sniego, kiskiai ateina i kiema grauzt obelu(kuo mama labai piktindavosi )zieves, stirniukai laksto irgi netoli namu... virtuves uzburiantys kvapai, mama ruosdavosi kaip paskutinam baliui visada, eglute be abejo, ir jaukiai iskurentas pecius... silta, net ausys kaisdavo dabar kai prisimenu - tai gyva pasaka turejau realiai. To pasiilgstu ir dabar. Mano vaikai nemato tikru zuikiu, nebent triusiukus maximos "Kikoj".
Namie kazkiek megdzioju savo mama, virtuvej uzsibunu daugiau nei planuoju. Kiekvienais metais prisiekiu sau, kad jau kitas Kaledas busiu su prabangiu manikiuru, pasipuosusi ir su sau patinkanciu makiazu... bet... vis kitiem metam atidedu
O seimyna kreizi ir vis persivalgo... bet gal nors ta virtuves kvapa prisimins
Dar neatsisveikinu, nieko dar nelinkiu. Ateisiu dar... Smagaus ruosimosi Kaledom
Pasipasakokit, kaip kas ruosiates. Priseskit atsipust, zinau, kad labai uzsieme , bet sekunde...

Mes ir ieskom gyvos mazos eglutes, vis nerandam
Mano kaledos irgi budavo labai jaukios vaikystej ir jaunystej, bet nebudavo tokio gausos stalo, tiek daug dovanu, tiesiog jauki, silta ir gera atmosfera. antra kaledu diena pas mus visada ateidavo seimos ir mano draugai, pridukdavom, prisisokdavom visi kartu, jaunimas, tevai ir vaikai. Dabar kazkaip nebetokios jos, labiau komercines. Visiems svarbios brangios dovanos, kuciu stalas vietoj 12 patiekalu buna vos ne dvigubai daugiau, jau per kucias geriama degtine ir t.t. tas spindesys, blizgesys visur is kart po veliniu kazkaip nuvargina iki kuciu ir pradedu laukti kada tos sventes pasibaigs. Todel siais metais boikotuoju komercines Kaledas, nepuosiu namu be saiko, deginu zvakutes ant advento vainiko, laikausi pasninko, draugams dovanos bus paciu musu gamintos su meile, vaikams taip pat neislaidaujam, jiems gi dar nesvarbu ar tas zaislas kainavo 10 ar 100 noriu islaikyti ta dvasia, manau ji svarbiausia