Buvau pasižadėjusi rašinėti sąžiningai, žinoma, tą pačią akimirką užmiršau, bet ne visai...
M. Krajewski ,,Pasaulio pabaiga Breslau". Skaitant jausmas toks, kad veiksmas ne tik vyksta praėjusio amžiaus pradžios Lenkijoje, bet ir knyga tada parašyta. Nors visokie
mirėsiai ir kiti archaizmai turėjo suteikti autentiškumo, bet mane, prisipažinsiu, erzino, kaip ir nepriekaištingai perteikta purvo, smarvės atmosfera. Žadėto psichologiškumo neradau, o ir siužetą mažai beprisimenu. Detektyvas parašytas pusė velnio, tik tiek, kad nelabai buvo prie širdies.
Lily Tuck ,,Naujienos iš Paragvajaus" iš pradžių maloniai nustebino. Pasakojimas sudėliotas iš visiškai atskirų epizodų, kurie kaip dėlionė pamažu virsta istorija, pasakojančią apie egzotišką šalį, laikmetį, piešia charakterių kontūrus. Lengva skaityti ir viskas nepaprastai ryšku. Bet tas pasakojimas vis epiškėjo, meilės ir nuotykių epizodai virto slegiančia tautos žlugimo istorija ir skaityti darėsi vis sunkiau. Vis tik tai neprasta knyga, ypač pirmoji jos pusė. Kai kurios tos dėlionės atkarpos taip netikėtai lipo viena prie kitos, kad vien dėl to buvo galima skaityti.
T. French ,,Miskuose". Skaičiau, kol perskaičiau. Man tai buvo viena iš tų nepadedamų knygų. Nesakau, kad nuvylė, bet šiek tiek nustebino neišaiškinta dingusių vaikų byla. Pamenu, daug kas rašė apie šį detektyvą, tikriausiai ir apie tęsinius ar bent jų egzistavimą. Gal priminsit?

Ačiū.