Aišku, reiškia teks ir man pirma paskaitinėti, gal dar ir pačiai atitinkamomis Kauno istorijomis pasidomėti prieš tai... Nors šiaip tai, gėda prisipažinti: dar prieš kelerius metus per savaitę po 2 knygas sugrauždavau, o dabar tą pačią "Valgyk, Melskis, Mylėk" skaitau... antrus metus

Nes kai tik turiu laiko knygas paskaitinėt - taip ir smingu į jas su vienu arba kitu vaiku

Va, šiuo metu "Saldumas pyrago dugne" veža
Papildyta:
QUOTE(martux @ 2012 03 20, 12:24)
Prieš metus dukra buvo Lėlių teatre
http://www.kaunolele...as-pragare.html, tai tikrai mažai ką suprato. Pilna paslėptų prasmių, labiau man.
Eidama pro Lėlių teatrą afišą mačiau, bet tada taip ir pagalvojau, kad vaikui gali būti per sudėtinga. Bet čia nenuostabu: jei kūrinys nėra labai paprastas, nors ir suprantamas, teatre jis vis tiek atrodys sudėtingiau...
Nors, aišku, čia dar ir nuo vaiko priklausė. Va, prieš Kalėdas buvau didžiai nustebinta. Taip jau nutiko, kad LNOBT šokantis bičiulis suveikė mums bilietus į "Spragtuką". Maniau, dičkei bus įdomu, o su mažium reikės po fojė lakstyt, nes vis tiek nei siužeto jis dar supras, nei juolab tokio šokio, kaip antai baletas. O kas gavosi? Viskas atvirkščiai

Dičkė sėdėjo visą laiką tokia akivaizdžiai nuobodžiaujančia veido išraiška, suprask, dolampočki jai, kas ten straksi scenoj, o mažius - abu veiksmus išsižiojęs pražiūrėjo, pats atsistojo, lingavo (nuo piruetų vis sulaikydavau

) ir jau dabar zirzia: kada vėl į "Spragtuką" važiuosim? Ir dar to pagrindinio valso melodiją nuolat išniūniuoja (nė nemaniau, kad keturmetis tokią melodiją išvis atsimint gali). Žodžiu, kartais tuos vaikus užveža tame, kas mums atrodo jų amžiui per sunku...