Knygų skaitytojų klubas, 81 tema

prisiduodu:
G. G. Markesas "Prisiminimai apie mano liūdnąsias kekšes" - Markesą nusprendžiau pradėti nuo ploniausios knygos ir likau labai patenkinta: ir skaityti smagu, ir erotikos yra (aštuntam puslapyje jau raudonavau - ir tai mano metuose???) ir jokio kaltės ar kaltinimo jausmo! (kas mane ypač nervina šiuolaikinėje literatūroje - galima pagalvoti, kad dėl mūsų gyvenimo visada kalti kiti, arba kitas variantas - gyvename slegiami neišdildomos ir nepataisomos kaltės - ir taip visą trumpą gyvenimėlį!!!)

Nors pradžioje istorija man kėlė šypseną - na, kur tai matyta? viskas susirutuliojo estetiškai, poetiškai ir gražiai...ech, meilė....

Aišku, kikenau toje vietoje, kur jis nusprendė, kad mieganti mylimoji jam labiau patinka daugeliu atveju jam galima pritarti

dabar rašau, o reklamoje šoka visa simpatingas, baltadantis indas.... taip.... pavasaris, ir man ko nors norėtųsi

Graužtukėlis Olafur Gunnarsson "Kirvis ir žemė" - radau ją atsitiktinai - istorinių romanų lentynoje ir pamaniau, kad turėtų būti įdomu - svarbiausia ne tamplieriai, ne masonai, ir ne visos įmanomos krikščionybės paslaptys ir visgi - ne, nuobodu - knygoje lėtai gvildena katalikybės ir protestantizmo kovas Islandijoje, kartu islandų išsivadavimo kovas. Vardai maišėsi, idėjos man pasirodė panašios (oi, oi, pamanykit - ir tie, ir tie viską daro iš meilės Dievui - ir žmones žudo, ir bobas privartauja ), o įpusėjus supratau, kad vis dar neįdomu. Laikas nelaukia, o aš jau nebeturiu ambicijos būtinai užbaigti pradėtą knygą

tiesa, keletas įdomių faktų apie islandų "ūkį ir bites";
1. visai nieko tokio, kad katalikų vyskupas turi krūvą vaikų, kurie paveldės vyskupiją ir valdžią tame regione.
2. nieko tokio, kad jo dukra viešai raganauja - galų gale, Roma toli, o čia, Islandijoje, jie turi savo taisykles ir tradicijas
3. nieko tokio kiekviename dvare ponui turėti po bobą. Problemos prasideda tada, kai kiekviena jų užsimano "ant senatvės" tapti dvaro valdytoja
4. virta avies galva - delikatesas.
5. kraujinė dešra geriausiai išsilaiko rūgusiame piene
6. išprievartauti vieną ar kelias bobas - ne nuodėmė.
7. o va primyžti (kalba knygos) į varškę, ir sudeginti žiemos malkų atsargas - tiesiog nedovanotina nuodėmė
8. beje, sužinojau kaip buvo daroma anatema, nors vietiniai tvirtai žinojo, kad ne savo vyskupystėje vyskupo prakeikimas - neveikia. O Roma - iš vis velnias žino kur

Daug įdomių dalykų sužinojai

ŽODŽIAI GYVENTI

eini taip tyliai
niekieno gatve
kur buvę sodai
supasi nuobodžiai
ten tavo rožės
žiūri į tave
ir tavo žodžiai
kalba tavo žodžiams

dabar tu sielos
žūstančiam laive
kai nori broliui
draugui pasiguosti
tik žodžių bangos
rieda per tave
ir nuo blakstienų
ritasi per skruostus

yra diena kai
norisi gyvent
gyventi rodos
mirti o gyventi
tik žodžiai godžiai
žiūri į tave
jie žino ta diena
nebūna šiandien

Degėsys, Liutauras. Tai naktis: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1990.

Butent taip. Netgi laukdama sunaus prie mokyklos stovejau ir prunksciau kitoms mamoms au nuostaba ziurint i mane. Jau baigiau ir antra dali. Irgi geris
Papildyta:

Tiesiog smailiagaliu ir bukagaliu kovos is Guliverio kelioniu Niekas siame pasaulyje nesikeicia
Prieplauka, grazu...

atsiprašau, kad taip įsiveržiau, dėkui už nuorodėlę šiaip, kad nebūtų kad tik spamas aš ir daug skaitau ir čia matau nemažai tam prijaučiančių, tik kodėl per 2 temas net nežinau į kurią rašyt, koks tarp temų skirtumas o dabar jei pradėjau tai mano paskutiniai skaitiniai, nuo to kokią knygą paskutinę pabaigiau

Deefanne Gist Nuotaka ne savo noru labai šilta istorija, man tai viena iš tokių knygų kur norėsiu dar kartelį šaltą žiemos vakarą perskaityti. Puikus meilės romanas poilsiui, atsipalaidavimui, labai lengvai skaitosi, įtraukia.

Elise Title Romeo detektyvas, man per žiaurus, sunkiai skaičiau, bet nuo pusės knygos persiverčiau, gal atbuko jau jausmai ir norėjosi rast Romeo. Antrą kartą vargu ar skaityčiau, kas mėgsta žiaurumus, mėsinėjimus, kraujomaišų istorijas, sadomazo... tam patiks...turbūt.

Herbjorg Wassmo Dinos knyga manau nėr ką daug rašyt, puiki knyga mano rekomenduojamų sąraše, norėčiau ir kitas šios trilogijos dalis perskaityt. Įdomus rašymo stilius, puikiai atskleista pagrindinė herojė, įdomi jos gyvenimo istorija.

Isabel Allende Dvasių namai, pradėjus skaityt dviprasmiškos mintys užpuolė, keistas stilius, sapalionės - "žali plaukai"... gal visgi neskaityt ... bet įtraukė įdomi, įdomiai perteikta šeimos istorija, ta revoliucija fone pradžiai man nelabai (nemėgstų ta tema knygų), bet gale viskas stojo į vietas, mano rekomenduojamų sąrašiuke, stipri istorija.

Laura Walden Maorės prakeiksmas pirkau turbūt dėl viršelio, man labai gražus istorija įtraukia, įdomi, herojė nori suprasti savo motinos keistą paskutinę valią, veiksmas vystomas per keleta kartų, bet perkaičius liko man tuščia, antrą kartą neskaityčiau, kažkas neišbaigta paskutinėj dalyje, šiaip skaitėsi lengvai ir greitai, pačios pirmos dalys tiesiog įtraukia, žavi stiprios tos giminės moterys ir gaila tuo pačiu dėl jų nelaimingų meilių.

pradžiai tiek, gal kada prisėsiu dar dabar kaupiuosi Irvingui, pradžiai galvoju nuo "Sidro namų taisyklių" pradėt filmą mačius, bet įtariu knyga yra knyga

Temos tik iš pirmo žvilgsnio panašios. Ir ne "per dvi temas", nes nedaug narių rašo abejose. Paskaitinėk abi, gal kuri labiau prie dūšios bus.
***
Aš knygą taip pat po filmo skaičiau. Abu patiko, lygiaverčiai kūriniai, vienas kitą papildė.

bandžiau kelias savaites nagrinėt žiūrėjau abi, kai kur matau postai dubliuojasi, vis tiek nesupratau kaip čia jūs pasiskirsčiusios gal pagal miestus nes esmė abejose ta pati, nomonės apie knygas ir knygos panašios na kiek žiūrėjau tai neskirta detektyvai, meilės romanai ar fantastika, visur visko po truputį dabar į temą

Diana Gabaldon Svetimšalė skaičiau visas 5 dalis, gal nebūčiau užsikabinus, bet nutiko taip, kad iškarto įsigijau abi dalis, tikliau netyčia paėmiau antrą, namuose atsiverčiu, kad skyrius ne pirmas, tai teko nusipirkti pirmą dalį ir nuo jos pradėt ir po pirmos dalies paėmus antrą istorija užkabino įtraukė labai stipriai, manau labai stiprūs savo charakteriu pagrindiniai herojai, pavaizduotos labai žavios ir netuščios asmenybės, norisi skaityt toliau, žinot kaip klostysis likimas, kaip pasisuks, o sukasi visiškai netikėtomis kryptimis, tik vat 5 dalis jau atskleidė manau pagrindinį istorijos "vinį" , tai galvoju ar verta toliau ir giliau brist ... bet jaučiu pamačius 6 dalį visgi neatsilaikysiu daug nuomonių apie šias knygas skaičius, bet aš palaikau tą stovyklą kam labai patiko. Tik trūkumų bet mano neišlavintoms akims nemažai, labai labai kliūna pirmų dalių vertimai ypač pirmos, skaitai sakinį kažkas ne taip, vėl skaitai... jaučiasi pažodinis vertimas, bei panaudoti žodeliai vietomis labai jau pikantiškai, manau lietuvių kalba turininga galima buvo ir ne taip tiesmukiškai surašyt, visa laimė tai tik pirma dalis toliau eina vertimas tik geryn, "žodeliai" dingsta.
Žaviuosi autorės fantazija, knygos skaitosi lengvai ir kuo toliau tuo man jos gersnės, 5 dalis man labiausiai patiko

Labai įdomi knyga. Man Markesas unikalus tuo, kad jo knygose labai nedaug dialogų. Man atrodo lyg skaityčiau pamąstymus. Įdomus rašytojas, įdomiai dėstomos mintys. Rekomenduočiau "Patriarcho rudenį" ir "Šimtą metų vienantvės".


* Rekomenduoju paskaityti ir likusias 2 knygas. Tikrai verta. Jei dar neskaitėte paskaitykite ir "Kristina Lavransdater" trilogiją. Laikmečiai skiriasi, bet abi trilogijos apie stiprias moteris. Dar "Ana, Hana ir Johana"...
** Verta dėmesio knyga, kaip ir filmas. Kažkiek vienas kitą papildo.

labai dėkui už rekomendacijas

Tikrai skaitysiu.

tik ar ten nebus vėl apie senyvo vyriškio gyvenimą?

"Šimtas metų vienatvės" pilna visokio plauko, o jau "Patriarcho ruduo", patikėk, jaunyste nė nekvepia.

Nu matai, o aš tik minutėlei ten įlendu, ir iš karto regiu visus skirtumus.
Ne Tavo išvardintuosius

Perskaičiau Jo Dereske "Panelė Žukas ir žmogžudystė bibliotekoje" - dirbtinoka, vaikiškoka, tęsinių neskaitysiu.
Nenatūralu, kad vien dėl pagrindinės veikėjos darbo bibliotekoje, tose vietose, kur šiaip jau greičiausiai turėtų būti kažkas panašaus į "O, velnias" ar "O, dangau", išvystame "O, Dante", "O, Folkneri".
Tikėjausi daugiau to išeiviško lietuviškumo, nebūtinai kažko panašaus, kas ypač žavėjo E. Cinzo kūriniuose, bet nors krislelio kažko tokio užgriebiančio
Pažiūrinėjau, kad autorė prieš kelis metus lankėsi Lietuvoje. Kuri čia toje nuotraukoje, man ko tai neaišku