Knygų skaitytojų klubas, 81 tema

Labai ačiū visoms už rekomendacijas Sudomino „Pelytė Smailytė“ ir „Kakė Makė“, reikės pavartyti.

„Ką žmonės dirba...“ turim patys ir pritarčiau Martux, kad ji tinkamesnė berniukams. Jiems daugiau įdomu, kas kaip veikia. Ir dar kad išdaigų, visokių juokelių ir linksmų nutikimų netrūktų. Tokių kaip ta vieta, kai Tėtė Kriuksis užlipa pabučiuoti vaikų prieš miegą ir sulaužo lovą. Ir Petsonas mėgstamas dėl tų linksmų pasakojimų, kukulių, muklų, dribšių ir kt.
O mergaitei man norėtųsi gryno pasakojimo. Bet gal stereotipiškai mąstau, nes neturiu žalio supratimo, ką reiškia auginti mergaitę

Yra tokia knyga... neatsimenu autoriaus "Tolumų medis" - ji ilga, skaityti teks mamai, bet tai garantuoja ilgus, malonius vakarus su vaiku. Kiekvienas skyrius - vaikų nuotykis įvairiose medžio šalyse, kartu - vertybės, moralumas ir tolerancija.
Skaičiau ir aš su malonumu, ir vaikiui labai patiko.

o dėl "berniukiškos" - "mergaitiškos" o tai apie ką skaito mergaitės? "Ką dirba..." yra apie viską - visą supančią aplinką, žinomą, ten nėra lėlių, nei suknelių (ne, taigis ten už derlių perkama medžiaga ir siuvamos suknelės, regis, kiškutėms?)

Aną dieną, važiuodama su sūnum, pagalvojau - o ką gi būčiau išmokus augindama mergaitę? Nes dabar pažįstu mašinų markes, netgi autobusų, žinau kur yra autobusų muziejus (Vengrijoje), žaviuosi pašto ženklais su transportu (tikrai jėginiai), visai gerai gaudausi kovos menuose ( tiesa, gaudžiausi ir iki vaiko ), užtat - stengiuosi jam įduoti skaityti įvairesnes knygas.

kas man pasakys, kad "Hocenplocas" - grynai berniukiška knyga? na taip - iš moterų ten tik močiutė ir ponia Šloterbet , bet aš pati užaugau skaitydama apie indėnus, riterius ir muškietininkus. Užtat Trakų pilyje kartu su berniukais ėjau šaudyti iš lanko

man net lego patinka - jis lavina kūrybingumą, smulkiąją pirštų techniką, bet mane šiurpina žaislai mergaitėms - poniai, suknios ir, svarbiausia - buitinė technika- viryklės, siurbliai ir t.t.

tai va man ir kyla paprasti, bet retoriniai klausimai..... ar tikrai reikia vaikams piršti konkrečios krypties knygas? (čia, beje, beveik humoras, bet maniškis labai mielai varto kosmetikos katalogus - sako, kokia neteisybė - mergaitėms tiek daug gražių dalykų gamina, o berniukams - nieko ... nesutinku aš su juo - nes atsimenu anekdotą - "kodėl moterys nešioja aukštakulnius, dažosi ir kvapinasi? ogi todėl, kad jos mažos, bjaurios ir smirda!"
ar būtinai maža mergaitė ar mažas berniukas turi domėtis tik "moteriškais" ir "vyriškais" dalykais?

tad, atsiprašant už mano vakarinius retorinius/feministinius pamąstymus - siūlau konsensusą - Ronja, plėšiko duktė - nes knygos herojė mergaitė, pilna išminties ir užuojautos, bet ji laukinė, laksto ir šaudo, ir galiausiai - plėšikė nieko nestato, niekur nevažinėja, ir netgi nepersivalgo

p.p.s. Maniškio mėgstamiausia knyga 4 metų buvo "Miško pasakos" - kurią smarkiai iškritikavo vienas politikas - nes nykštukai darė kalvadosą ir ten taikomos kūniškos bausmės - beje, prisigėrusiems
Papildyta:
p.p.p.s. rašydama tikrai negėriau tiesiog buvo "pataikyta" ant mano "nuospaudos" skirstymo į "berniukiškus" ir "mergaitiškus" tokiame ankstyvame amžiuje
Papildyta:


būtent. į dešimtuką, kaip visada

Esu žiūrėjusi filmą, mums su vyru labai patiko, tokie nuotykių visai šeimai tiesiog mums patinka Beje, apie knygas Nežinojau, kad yra knyga, bet kad daugelis filmų pagal knygas pastatyti

Nesvarbios man tos autobusų markės. Kasdieną gaunu daugybę šilumos, girdžiu, kad pasaulyje esu gražiausia, labiausiai mylima ir man to šiai dienai gana.

"Miško pasakas" būdamos keturių perskaitėm gal kiek mažiau nei pusę, iki milžino/ų pasirodymo. Šiemet vėl pradėjom iš pradžių, bet ties "Drakonija" vėl sustojom. Manau būtų buvę teisinga tas pasakas išleisti dviem tomais. Ne berniukams ar mergaitėms, bet mažyčiams ir labiau didučiams.

Sveiki,
patarciau paskaityti Rasalo sirdi, nes filme visiskai kitaip. Visi nuotykiai panasus, bet knygoje daugiau nuotykiu, kuriu nera filme.

Aš tik pagal savo vaiko pavyzdį pasiūliau. Ji Kubilinsko visas eiliuotas galėjo klausytis begales kartų. Sakydavo, paskaityk man "bukas bukas bebenčiukas" (turi būt striukas bukas).
Abejoju ar mano 7-metė suvokia kas tas internetinis pavedimas Bandžiau aš jai jaunesnei skaityt Landzbergį, "nusinobodžiaudavo" tiesiog. Bet vaikai skirtingi ir reikia žiūrėt kas jiems įdomu.

Martux, tiesa - mergaitės ir berniukai mamas myli skirtingai

turėjau ir aš mylimiausių vaikystės knygų - tebeturiu, ir and vaikio "išbandžiau" - vis dar geros

Holl Adelaide
Peliukas muzikantas

plona, puikiai iliustruota, akcentuojama gamtos svarba.
Pasirodo, jau yra ir spektaklis: http://www.balsas.lt...hyvas_2003-2006

Vladimiras Odojevskis Miestukas Tabokinėje

apie vaiko kelionę sapne į paslaptingą miestuką - grojančią tabokinę. Man labai patinka istorijos apie nuotykius mikroskopiniuose pasauliuose (Čia artimas yra A. Lindgren "Nykštukas Nilsas - kaip tik perleido - apie vienišo vaiko pažintį su pelės urvelyje gyvenančiu nykštuku, ir kaip puiku yra dalintis )

MacGregor Ellen
Vėžlys Teodoras
plona, puikiai iliustruota knyga apie išsiblaškiusį vėžlį ir jo kaliošus

ir pati pačiausia - mokėjau mintinai ir vaikas (nes vienu metu teko kas vakarą ją skaityti, tai netyčia ir išmokau - tada galėjau sakyti jau užgesinus šviesą , ir net savanoriškai išverčiau į italų kalbą )

Holmelund Minarik Else
Meškiukas ir jo draugė
http://www.google.lt...29,r:1,s:0,i:63

Kubilinskas mano trimetei visai patinka, daug teksto manau nesupranta, bet patinka klausytis paties ritmo, eiliavimo. Gal kas kokiu eiliuotu zinot? Gavom Maironio "Jurate ir Kastyti", mb atsisake skaityt vaikui , iliustracijos irgi tokios... nelabai.

O Pelytę Smailytę turim, skaitom. Daug ką praleidžiu, kaip pvz. nuotraukų siuntimą internetu, bet daug ką atsirenka pati pagal savo supratimo laipsnį. Pvz. pasakojimas apie tai, kaip Pelytė susirgo, ėjo pas gydytoją daryti kraujo tyrimo, kraujo kūneliai kovojo su bakterijomis - puikiai tinka ir trimetei.

na, kad knyga "berniukiška", įvertino pats vaikas, tai gal jau taip ir palikim, nes pats vaikas sprendžia, kas jam įdomu, kaip klopedija sako
apie žaislus mergaitėms - mane irgi vis dar stebina lėlių atributikos kiekiai (vystymo stalai, žaislinės nešioklės, vežimukai, pampersai, buteliukai, žindukai, rūbeliai, siurbliai, virtuvėlės.... autokėdutės lėlėms... ir t.t. be galo). Bet manajai patinka ir mielai viską turėtų, nes žaisdama su lėlėmis, mėgdžioja, atkartoja savo matomą kasdienybę, sprendžia kilusias problemas, "apdirba" sau neaiškius jausmus, emocijas... taigi, išmoksta labai daug.
Ką aš išmokau, augindama mergaitę - ogi turiu progą pamatyti pačią save iš šalies. Geriau už veidrodį, su visu elgesiu.

mano truputi vyresnes dukros, tai Astrid Lindgren knygas skaite nenoriai. Vyresnioji pati renkasi bibliotekoje, o jaunesnioji nusiziuri nuo draugiu.
Paskutiniai jaunesniosios norai:



Tai, kas man patiko vaikysteje - joms nebeaktualu

tas bajeris su lovos sulaužymu ir mano mergaitei tiktų manau
kas dabar ją domina ir patys stengiamės akcentuoti - jausmai, emocijos, kas kaip pasielgė, kaip tai paveikė kitą - nuliūdo, apsidžiaugė, t.t. Dažnai teksto apskritai neklauso, žiūri paveikslėlius ir pagal juos kuriasi savo istoriją, kas ten atsitiko.

aj, dėl Pelytės Smailytės tai man užkliuvo kelios vietos, pvz. Pelytė pameta pasą ir gauna velnių nuo kažkokio ten ambasados darbuotojo... nu pametei, tai pametei, konsulato darbas naują dokumentą išduot, o ne moralus skaityt arba sudaužė butelį aliejaus parduotuvėj, irgi gavo nuo pardavėjos, tarsi tyčia būtų futbolą su jais žaidus. Bet čia kažkokie kultūriniai auklėjamieji dalykai, bandau juos apeit gal ne visi taip jautriai reaguoja, kaip aš šiaip pačią knygą vis dar rekomenduoju.

Ačiū už nuomones ir rekomendacijas

Vaikai skirtingi, vis dėlto lyčių skirtumų visiškai nepaneigsi. Juk ir vyrai paprastai renkasi šiek tiek kitokias knygas nei moterys. Be to, ar jūsų vaikai patys niekada neskirsto? Maniškis dažnai pabrėžia, kad viena ar kita yra mergaitiška ir, suprask, jam jau netinka. Pradedant pėdkelnėmis, raudonos spalvos striuke ir baigiant filmu „Veidrodėli...“ Ne mes tai skatinam, užtenka darželio ir kiemo

Madrugada, maniškiui savo laiku iš eiliuotų kūrinių visai patiko B. Lenktytės eiliuotos pasakos: „Dvylika mėnesių“, „Karalaitė ant žirnio“, „Neringa“, „Raudonkepuraitė“, „Baubo namelis“.

E. Blyton 'Stebuklingas tolumu medis'
Mums irgi labai patiko. Du kartus skaitem (itariu, kad skaitysim ir dar).