Mūsų turtingas ir nuostabus daržas, 8 tema

mes sejom i deze, kurios gylis panasus i geliu lovelio Nezinau, ar tikrai tiek reikia, bet darem taip.

Leiskite pasicekavinti, o kokia ta jusu deze?

leidziu Tokia nemaza.. gal 50x30cm Medine.

Ačiū Saintlina, keista, bet laisvų dėžių namuose kaip tik neturiu Manau, puikiai išsiversiu su gėlių loveliais

O, matai...
sito neturiu

ale tikrai keista - neturet namie laisvu deziu
Tikrai issiversi ir su loveliais

Kiek skaitinėjau, tai pirmais m. būna uogų kukliai, bet būna, o antrais jau normalus derlius turėtų būt

Šiandien paskaičiau Elzės Jansonės (latvių žolininkė) knygutėje, kad mūsų klimato žmonėms reikia valgyti daug šakniavaisių Tai sėdžiu ir galvoju, kuo be bulvių, morkų ir burokų dar pasilepinti Ai, dar ropės ir ridikai Topinambai Ir daugiau nesugalvoju

Saknines petrazoles, pastarnokai, puteliai, pasariniai burokai (sake daug vitaminu labai ), salierai..

Ot, o petražoles tikrai pamiršau ir pastarnokus O vat kas tie puteliai, teks pasidomėti Ačiū

Dar geltekles pamirsau..
Va, pvz.:

Valgomųjų pūtelių (Tragopogon porrifolius L. ) šaknys primena gelteklių. Jos labai maistingos, sandėliuojamos nepraranda kokybės. Šakniavaisiuose gausu baltymų, apie 8 proc. inulino, daug vitaminų, mineralinių medžiagų.

Tai dvimečiai šakniavaisiniai augalai, kilę nuo Viduržemio jūros pakrančių. Pirmaisiais augimo metais susiformuoja lapų skrotelė iki 15–30 cm ilgio, 2–3,5 cm skersmens ir maždaug 30 cm ilgio šakniavaisiai pilkšvai gelsva luobele (minkštimas baltas) yra apaugę plonomis šaknelėmis. Rusijoje jie vadinami ožkabarzdžiais. Antraisiais metais birželio mėnesį pražysta gražiais melsvai violetiniais medingais žiedais. Juose subręsta stambios sėklos, kurios būna daigios 2–3 metus.

Išore pūteliai primena geltekles, skoniu – šparagus, o maistui ruošiami kaip gelteklės ar pastarnokai. Gurmanai labai vertina prieskonines valgomųjų pūtelių savybes: saldoką, kiek aitrų skonį ir aromatą. Vartojami šakniavaisiai ir lapai. Šakniavaisiai verdami, kepami, troškinami. Tai puikus garnyras prie mėsos ir žuvies patiekalų, aromatingas prieskonis sriuboms. Patiekiami užpilti ištirpdytu sviestu ir pagardinti petražolėmis. Iš jaunų, sultingų lapų ruošiamos salotos (skaninamos citrinų sultimis). Be to, lapai – geras pašaras galvijams, kiaulėms.

Augalams tinka lengvos priemolio ar priesmėlio dirvos su komposto ar perpuvusio mėšlo (4–5 kg / kv. m) priedu. Šviežias mėšlas, kaip ir kitiems šakniavaisiams, netinka.

Anksti pavasarį, ievoms sužaliavus, sėjama 15–20 cm atstumais, 1,5–2 cm gylyje. Sėklos dygsta dvi tris savaites. Sudygę daigeliai išretinami, paliekami stipriausieji. Išretintus pūtelius neprošal papildomai patręšti karbamidu ar amonio saliet ra (30 g / 10 l vandens). Karštesnę vasarą juos būtina palaistyti.

Derlius raunamas rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje. Labai svarbu pūtelių nesuvėlinti nuimti, nes šakniavaisiai gali suželti, minkštimas – sumedėti. Apdžiovinti saulėje šakniavaisiai sluoksniuojami su smėliu ir laikomi 1–3 laipsnių temperatūros patalpoje. Valgomuosius pūtelius galima atželdinti kaip salotines cikorijas.

Dalį derliaus galima palikti žiemai. Šiuo atveju derlius imamas anksti pavasarį, kol dar augalai nepradėjo atželti.

Aha, pūteliai arba ožkabarzdžiai. Naudingai apie juos ir skaniai prirašyta ir kaip žydi gražiai Gal kas auginote arba sėklyčių pirkt matėte