Įkraunama...
Įkraunama...

Kauniečiai stato svajonių namus, jau 23 tema kart

Kinsuos po archyvus
Mums siliblokus klijavo Giedrius 867280464. patenkinta smile.gif dirba tiksliai pagal brėžinius.
Atsakyti
QUOTE(Loora @ 2012 02 29, 19:45)
A ką žinau  lotuliukas.gif  Architektė primygtinai siūlo, tai galvojam gal tikrai čia reikia  biggrin.gif

siaip nezinau, gal kiti ka patars. Bet gal daugiau samatininkas medziagas ir kv suskaiciuos. Kainos darbo labai skiriasi nuo to - ka samdysit, ka darysit. Pagal koki kriteriju tas super samatininkas vertins darba?
ax.gif unsure.gif
Atsakyti
Citata:
"Trumpai apie C/S grindis ("stiažkę").

Jas teisingai įrengti- vienas sudėtingiausių darbų statyboje. "Stiažkė" primena gyvą organizmą- vien paviršiaus įtempimo jėgos gali pridaryti masę problemų. Keli patarimai iš patirties:

* Gruntas turi būti gerai sutankintas. Visais atvejais tinka polistirolas, tik vienu atveju (kai reikalinga geresnė garso izoliacija)- naudojama vata. Geresnei garso izoliacijai patartina naudoti kuo daugiau skirtingų medžiagų sluoksnių: pvz. smėliu užpilate visus vamzdžius, po to plėvelė- vata- vėl plėvelė. Naudojant vien vatą (be smėlio pasluoksnio)- tokių rezultatų nepasieksite.
* Vykdant darbus ir bent porą savaičių po to- griežtai jokių skersvėjų.
* Visa "stiažkė" privalo būti atskirta: 200 mq plėvele nuo pagrindo, ir apie 10 mm pūstojo (akytojo) polietileno plėvele ar kietesne vata (tik ne polistirolu!) nuo atitvarų.
* 50 mm "stiažkė"- "valdiškoms" grindims. Sau pradėkite bent jau nuo 60 mm.
* "Stiažkės" kokybė labai priklauso nuo vandens kiekio. Nepagailėkite kelių papildomų litų (betonuotojai paprastai turi "atsargų"), ir naudokite plastifikatorius. Jie tikrai reikalingi ne vien šildomoms grindims (kaip aiškins betonuotojai, nes su plastifikatoriumi dirbti sudėtingiau).
* "Stiažkė" turi būti trombuojama. Jokios įrangos tam nereikia- paprasčiausiai stebėti, kad betonuotojai "ištrepsėtų" visą plotą.
* Armavimo tinklas turi būti sukeltas bent centimetru (rekomenduojama per 1/5 "stiažkės" storio). Tinklo pakėlimas- užpylus mišinį, kabliu ar rankomis kilstelėti aukščiau reikiamo aukščio, ir viskas aptrombuojama koja (kitaip tinklas nusės atgal). Tinklui sukelti yra dar "grybukai", bet "stiažkininkai" paprastai jų nenaudoja. Visose vietose kur "stiažkė" bus "pjaustoma" (tarpduriai ir pan.), tinklas turi būti sukeltas iki pusės "stiažkės" storio. Jei to nekontroliuosite- 99 %, kad tinklas liks apačioje ir nieko "nedirbs". Atkasate kelias duobutes prieš pat glaistymą, ir pasižiūrite, kokiame aukštyje tinklas. Darbininkai gali "paburbuliuoti", bet lygiai taip pat juos tikrina visi rimtesni užsakovai.
* Jei norite 100 % garantijos (bei mažiau pjaustyti "stiažkę"), papildomai dėkite polipropileninį plaušą (fibrą) (betonuotojai paprastai turi "atsargų").
* "Stiažkė" pjaustoma tarpduriuose, ir dalinant stačiakampio formos patalpas (kai kraštinių santykis viršija 2x3). Kvadratai turėtų būti maždaug 3x3 m, bet jei visa kita išpildyta teisingai (anksčiau minėti patarimai), į tai galite žiūrėti šiek tiek atsainiau. Tas vietas, kur pagrindas skiriasi ("stiažkė" "užlipa" ant išsikišusio pamato, palei "vitrinas" ir pan.) pjauti (atskirti) taipogi būtina.
* Jei dėl kokių tai aplinkybių esate priversti "chalturinti" (pvz. įrenginėti 50 mm grindinį šildymą), visi ankstesni patarimai būtini, plius papildomai dedamas tinklas ant vamzdelių. Betonuojant, vamzdynas privalo būti po spaudimu.
* Jei klojant grindų dangą, apdailininkai skundžiasi užriestais kampais- tai ne būtinai "stiažkininkų" kaltė. Gal būt per ilgai "kankinote" "stiažkę" skersvėjais, ar sandėliavote kelias tonas statybinių medžiagų patalpos (išpjauto kvadrato) centre, kas yra griežtai draudžiama.

Tiek info turėtų pakakti, kad sugadinti nuotaiką betonuotojams. Patiems to darytis tikrai nerekomenduoju- daugiau kainuos išlyginamieji mišiniai ar nelygumų šlifavimas. Net ir juodgrindžių nepatarčiau- nebent vėliau planuojate smėlio pasluoksnį. Sėkmės !
Dar vienas niuansas:

* Jei esate priversti rinkti- geriau mažesnių langelių armavimo tinklas, nei storesnė viela. Kompromisai su kokybe prasideda, pasirinkus ką tai prastesnio už 100x100x4 arba 150x150x5. Tinklą privaloma"užleisti" vieną ant kito ne mažiau 10 cm (rekomenduotina 15 cm), ir rišti.
Ir dar keli niuansai:

* Grindys betonuojamos po tinkavimo darbų.

* Smėlis naudojamas 04 frakcijos- sijotas ir plautas. 1 tonai smėlio 200 kg cemento. Dėsite daugiau cemento- stipriau nebus, bet problemų dėl paviršiaus lygumo vėliau neišvengsite.

* Jei planuojate ilgesnį laiką laikyti grindis be grindų dangos, rekomenduotina jas iš karto po glaistymo, apipurkšti apsaugine membrana Masterkure 181 ar bent jau 111 CF.

* Atliktas darbas tikrinamas (išmokami likę pinigai), bent jau po kelių dienų (geriausia po savaitės). Tikrinat, prisiminkite apie "stiažkei" džiūstant, atsirandančias paviršiaus tempimo jėgas, kurios kels pakraščius (kuo tolimiau nuo centro- tuo labiau): svarbiausią dėmesį reikia kreipti į kampus, pjovimo vietas, perėjimus tarp patalpų, aplink paliktas skyles (pvz.- radiatorių vamzdžiams koreguoti). STR'as leidžia 2 mm paviršiaus nelygumus "stiažkei", ir 5 mm betonui- 2 m gulsčiukui (patyrusiems profams tai pavyksta, tikrinant su 3 m)."

Papildyta:
citata klausimo ir atsakymo:
"koks turi buti sluoksnis zwyto?...

... ir ar reika smelio irengti juodgrindes,koko storio turi buti betonas juodgrindem?...

... grindys putplascio koky sluoksni deti ?jy sluoksnuoti ar deti iskart stora?...

... ir ant wamzdeliu koks storis betono turi buti jai neklystu 5-6 cm?...


Gal iš kito galo.
Jei norite sutankinti/sutvirtinti gruntą- naudojama stambesnės frakcijos skalda. Ant aplyginto grunto paskleidžiama nuo 50 mm skaldos, ir tankinama ne pačia lengviausia vibroplokšte. Jei tvirtinti nėra reikalo, išsiversite be skaldos.
Jei reikia įrengti "nesėdantį" pasluoksnį, užpilate žvyrą. Pasluoksnio storis- pagal poreikius.
Smėlis skirtas "delikačiam" paviršiaus išlyginimui. Tai padės taupyti betono mišinius, leis kokybiškai pakloti hidroizoliaciją bei ją apsaugoti (rimtesnis pvz.), ar lygiai sudėti šiltinimo medžiagas. Su šio pasluoksnio storiu geriau nepersistengti. Geriau, kai paviršių lygins profas.
Jei šiems darbams pasilengvinti samdysitės techniką, verta pasidomėti, ar apylinkėse nesidarbuoja kas tai panašaus. Jūsų namo statyboms, tai pati universaliausia technika- praktiškai nėra darbų, kurių ji negalėtų atlikti.

Dėl pačių juodgrindžių įrengimo tikslingumo. Kiekvienu konkrečiu atveju vertėtų pasitarti su profesionalais- kokias funkcijas jos turi atlikti. Dauguma atvejų- jos tikrai nereikalingos, nes dažniausiai rasite pigesnius sprendimus.

Jei perkate jau pastatytą būstą, vargu ar kada rasite storiau, nei 100 mm. STR'e rasite apie 150 mm (priklausomai nuo polistirolo charakteristikų). Kai sau statotės, nepakenks ir 200 mm. Labai persistengti nėra reikalo- suklojus pigiausio polistirolo plokštes 300 mm, su laiku grindų apvadai gali "pakibti ore".
Sluoksniuoti būtina, nepamirštant "perrišti" (sujungimus uždengti sekančiu sluoksniu). Optimalus sluoksnio storis- nuo 50 mm (galite varijuoti). Jei tvarkingai išlygintas smėlis, su kiekvienu polistirolo sluoksniu, pagrindas bus stabilesnis vaikštant. Tvirtinimas plastmasiniais kaiščiais nereikalingas.
Planuojant grindinį šildymą, verta viršutiniam sluoksniui pasirinkti ekstrudinio putų polistireno (gal net specialiai grindiniam skirtas) plokštes- bus mažiau problemų su vamzdyno tvirtinimu.
Ape kompensacinę juostą:
Nuo 40 mm. Tačiau, kuo storiau- tuo geriau. Verta tik neperžengti 100 mm bendro "stiažkės" storio. Gal kiek ne į temą, bet esminius momentus šiame video rasite."

Papildyta:
Dar viena citata:
... o sakykite kokios markes reike deti polisteroli ar tinka ESP 80?...

... ir dar ka reikia deti i krastus kad siena nekontaktuotu su betonu?...

... labai butu idomu pamatyti ta wideo kur idejote nuorada,bet deja ji neweikia...

... o dar toks klausimas jai darant su juodgrindem tai jom nereikai polisterolio ir tinklo armawimo?


Nenusižengsite normatyvams, jei naudosite ir EPS 70. Praktikoje geriau naudoti nuo ESP 100- mažiau nuostolių transportuojant, klojant, vaikštant per jį, pjaustant kanalus komunikacijoms. Taupyti, dedant visokias "trupenas" (bent jau viršutiniame sluoksnyje) tikrai neverta- mišinius paduodanti įranga dirba tokiu spaudimu, kad neapsižiūrėjus (neprispaudus), "šlangai" išdaužys visas "mozaikas".

* Išpjovus kanalą ir paklojus komunikacijas, sudėjus "mozaikas" iš gabalų- būtina tarpus užpilti biria medžiaga (paprastai- smėliu).

Apie 10 mm pūstojo (akytojo) polietileno plėvelė (kokia klojama po laminatu) ar kietesne vata (pvz.- „Isover“stiklo vatos plokštės OLA-20) Tik ne polistirolas! Pardavime yra speciali vokiška ar lenkiška perimetrinė (kompensacinė) juosta- brangoka ir ...

* Perimetrinė juosta pjaustoma tokio pločio juostomis: viršutinio polistirolo (vatos) storis + "stiažkės storis" + 3- 5 cm atsarga. Perimetrinė juosta būtinai dedama kartu su paskutiniu polistirolo (vatos) sluoksniu- juo prispaudžiama prie atitvarų. Kitų atveju užtikrinti, kad ji atliks savo funkcijas- praktiškai neįmanoma.

* Hidroizoliacinė plėvelė dedama ant polistirolo (vatos), kampus užleidžiant aukščiau perimetrinės juostos. Jei netingėsite ją pritvirtinti prie sienų lipnios juostos pagalba- girdėsite mažiau betonuotojų keiksmų.

Gal taip suveiks: http://www.futura-fu.../video-haus.htm

Viskas priklauso nuo paskirties. Jei ant jų planuojate tik pakloti komunikacijas, jas užpilti smėlio pasluoksniu, ir ant jo (paklojus plėvelę) išlieti grindis- po juodgrindėmis teks įrengti pilną "buterbrodą". Ką betonuotumėte- armavimas visada reikalingas (bent jau naudojant polipropileninį ar metalinį plaušą (fibrą)).
Atsakyti
QUOTE(AnaDeizy @ 2012 02 29, 19:49)
siaip nezinau, gal kiti ka patars. Bet gal daugiau samatininkas medziagas ir kv suskaiciuos. Kainos darbo labai skiriasi nuo to - ka samdysit, ka darysit. Pagal koki kriteriju tas super samatininkas vertins darba?
ax.gif  unsure.gif


Kadangi pati sudarineju samatas galiu atsakyti, kad neverta...

Samatininkas kiekiu siaip neperskaiciuoja o remiasi projektu, kiekius skaiciuoti architektu ir konstruktoriu ir kitu specialistu darbas.

Pati samatine programa priskaiciuos jums tiek kad atsoks fantazija, ten reali kaina toli grazu nuo to ka gausite.. Samatos konkursams kur reikia pinigus gerus paimti! O individuali statyba tikrai visai kitas reikalas.

Nors aisku jeigu normaliai su samatininku pasikalbesite tai jis ismes tuos papildomus procentus kuriuos priskaiciuoja programos ir pabandys kuo arciau tikslo sudaryti samata.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo kristinka_2010: 29 vasario 2012 - 20:27
DAr viena citata iš kurios aikškus turinio autorius smile.gif :
Evoy,noriu paklaust,kodel pirma reik isitinkuot sienas pries darant sildomas grindis,ar del to kad tinkuotojai nepritaskytu ant isbetonuotu grindu ar dar yra koks specialus reikalavimas

Pagrinde dėl garso izoliacijos. Kol sienos "išgraužtos štrabų", ir dar netinkuotos- sunku pasiekti, kad "stiažkė" 100 % neturėtų jokio kontakto su siena (plėvelė nesiskaito). Jei pirmiau liejamos grindys:
* reikės storesnės (dažniausiai tai turėtų būti nuo 20 mm, gerokai brangesnė kietesnė vata) kompensacinės/perimetrinės siūlės. Kitu atveju nėra garantijos, kad nutinkavus, siena nebus "užlipusi" ant grindų;
* tinkuojant, per tarpą tarp sienos ir grindų (kompensacinė/perimetrinė siūlė iš vatos) prileisite drėgmės. Jei visos kitos sąlygos bus nepalankios pelėsiui- vien šios siūlės "išmirkymas" tinkuojant, ilgam suteiks prieglobstį pelėsiui, ir kilstelės sporų koncentraciją patalpose kelis kart virš leistinų normų. Žinoma, kad kartu atsiras ir pelėsio palydovas- kvapas.

Norėčiau paklausti specialistų: kas gali būti padaryta negerai, kad išbetonavus šildomas grindus du kampai pakyla apie 0,5-1 cm ? Grindis darėme taip: sutrombuotas smėlis, juodgrinės 4-6 cm, plėvelė, puta 2*5 cm, plėvelė, armatūra, vamzdeliai, betonas 6 cm su plastifikatoriumi, kontūruose speciali juosta. Cemento tikrai nepagailėta, patalpa pailga (koridorius) kažkur 12 m2. Betonuota maždaug prieš 2 mėn. Buvo laistoma kaip priklauso, iškart viskas atrodė gerai. Po kokio mėn., kai pamatėm, kad pakilo, vel paliejom, tai grįžo į vietą, bet po kiek laiko ir vėl pakilo.

Kas padaryta negerai ir ką dar galima pataisyti?


Paviršiaus įtempimo jėgos. Greičiausiai esate mačiusi ką tai panašaus- lygiai ta pati jėga "raito ir verčia trūkinėti stiažkę".
Šiek tiek užkliuvo keli punktai, kurie galėjo prisidėti prie "stiažkės raitymosi":
* Tinklas turėtų būti virš vamzdelių.
* "Sviestuotas sviestas" "stiažkei" visiškai netinka- 200 kg cemento/m3 smėlio (ne daugiau).
* Pailga patalpa visada "pjaustoma"- patalpa dalinama maždaug taisiklingais kvadratais.
* Laistyti "stiažkės" negalima- kiek po to reikia laiko išgarinti vandenį iš šiltinimo pasluoksnio! Laistymas tik laikinai paslepia problemą, o ne ją išsprendžia. "Surišti" cementą pakanka betonuojant naudojamo vandens kiekio. Esant poreikiui, rekomenduojama naudoti apsaugines membranas, ar uždengti plėvele.
* Nebuvo paminėtas, bet "stiažkę" stipriai "kilnoja" skersvėjai darbų metu, ir porą savaičių po to.

Prieš pat klojant grindų dangą (geriau nė diena anksčiau) galite išsinuomoti įrangą (grindininkai neretai turi patys), ir nušlifuoti nelygumus. Pasirinkus tinkamą įrangą (šlifuoklis, diskas, siurblys, 2 m gulsčiukas)- darbas greitas ir nesudėtingas. Tai pavojingas veiksmas, nes atidarote poras, dėl ko "stiažkė raitysis" dar labiau. Nušlifuotą paviršių (kaip ir "stiažkę" aplamai) jokiu būdu negalima laistyti- pereiti giluminiu gruntu (jei grindys stovės be dangos ilgiau- apsaugine membrana) ir uždengti plėvele. Jei vis dėlto dar liks duobių- liejamas savaime (nebūtinai) išsilyginantis mišinys (pagal nelygumus, parenkamas mišinys- sluoksnio storis gali prasidėti nuo 0 mm).
Draudžiama (tiksliau- žiauriai per brangu) šlifuoti "šviežią" (maždaug iki mėnesio) ar drėgną "stiažkę". Geras diskas kainuoja 400- 900 Lt: vietoje maždaug 1000 m2 taisomo ploto, užteks tik keliems m2 drėgnos "stiažkės".
Paklojus grindų dangą- "stiažkė nurims".
Gal jau gana biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(Loora @ 2012 02 29, 20:45)
A ką žinau  lotuliukas.gif  Architektė primygtinai siūlo, tai galvojam gal tikrai čia reikia  biggrin.gif


Architekte kazkam bizniuka bando ryskiai padaryt doh.gif Nebent uz dyka paskaiciuotu, bet abejoju ar taip buna.

Is patirties galiu pasakyti, mums siulesi dezute pastatyti viena firma, padare samata, aisku mums ja pamacius, akys vos neiskrito. Siai dienai statant, patiems rupinantis meistrais ir medziagomis, karts nuo karto uzmetu aki i ta samata, dziugu matyt kiek sutaupom.

Todel as irgi manau, kad neverta. schmoll.gif
Jei domina konkrecios kainos medziagu nesunku pagooglinti.
O meistru darbo kaina, tai kaip kazkas minejo gali buti nuo...iki
Atsakyti
QUOTE(kad ji kur galas @ 2012 02 28, 13:37)
KIRKE, jei įmanoma, įmeskite koordinates kas Jums įvadą darė. Saviškiams aš pinigų dar visų nesumekėjau ..... ir dar ne visus darbus jie atliko. Bent jau ant sąžinės užlipčiau, gal kiek kainą dar nuleis ... Iš manęs už tą patį atstumą norėjo 5000Lt. Košmaras  doh.gif

Atsakau Uab Žemkasys
Šiaip teisingai pastebėta, kad Kaune inžinerinių tinklų tiesimas kvepia karteliniu susitarimu . Kai ieškojau šiems darbams firmos, kainų skirtumas buvo tik poros tūkstančių litų ribose.
Atsakyti
QUOTE(kristinka_2010 @ 2012 02 29, 21:09)
Kadangi pati sudarineju samatas galiu atsakyti, kad neverta...

Samatininkas kiekiu siaip neperskaiciuoja o remiasi projektu, kiekius skaiciuoti architektu ir konstruktoriu ir kitu specialistu darbas.

Pati samatine programa priskaiciuos jums tiek kad atsoks fantazija, ten reali kaina toli grazu nuo to ka gausite.. Samatos konkursams kur reikia pinigus gerus paimti! O individuali statyba tikrai visai kitas reikalas.

Nors aisku jeigu normaliai su samatininku pasikalbesite tai jis ismes tuos papildomus procentus kuriuos priskaiciuoja programos ir pabandys kuo arciau tikslo sudaryti samata.


Sąmatų programa tik įrankis sąmatinikui ir jeigu sąmatinkas dirba naudodamas programą kaip pagrindą o ne kaip įrankį tai kaina ir gaunasi toli toli...

Teko girdėt iš senų statybos vilkų, tų pačių sąmatų sudarymo programų kūrėju, kad Kaune yra ant rankos pirštų suskaičiuojamas sąmatininkų kiekis, kurie gali profesionaliai paruošti sąmatas.... ir kuo toliau tuo labiau įsitikinu šiuo teiginiu. Taigi kaip minėta daryti ale sąmatas neapsimoka. Nebent sąmatininkas patyręs, su rekomendacijom ir į darbą pažiūrės profesionaliai...

Beto gera sąmata kainuoja... jeigu neklįstu nuo 0,4 iki 1% statybos kainos arba 10% projektavimo kainos, nes sąmata gali eiti kaip projekto ekonominė dalis.
Atsakyti
QUOTE(Dodže @ 2012 02 29, 11:38)
"blogas" randasi? 4u.gif

Kad jau atsiradęs, nebesiranda, tik plečiasi biggrin.gif
Papildyta:
QUOTE(Loora @ 2012 02 29, 18:48)
Sveiki
ar verta nešti brėžinius pas nepriklausomą sąmatininką, kad paskaičiuotų kiek kainuotų namo statyba?

Rezultatas bus tik labai apytikslis, jį galėsite vertinti maždaug +/- 30% ir tai dar priklausomai nuo samatininkės lygio, kam ji daro sąmatas - savo reikalams, konkursams ir pan. O litus už paslaugą paims realius. Tik rezultatas bus beveik bevertis - netikiu, kad kaip paskaičiuos taip ir padarysite
Atsakyti
gal kas pastaruoju metu išklausinėjo firmose gipso kainas ir gali parekomenduoti kur pigiausiai pasiūlo?
Atsakyti
ieškom ir mes geriausio ką radau tai 4,9 lt/m2
Atsakyti
QUOTE(Augė @ 2012 03 01, 17:42)
ieškom ir mes geriausio ką radau tai 4,9 lt/m2

jei ne paslaptis - kur? 4u.gif
Atsakyti