QUOTE(Spinduliux @ 2006 12 05, 13:00)
As lygiai taip pat nenoriu tureti su saviskiu reikalu siuo klausimu. ir isvis nieko nenoriu apie ji girdeti. O kokiame mieste tu gyveni? Gal galetum parasyti man i az advokates pavarde, kad ant tos pacios neuzsisokciau

Tai padidino tuos alimentus ar ne?
Jis sutiko graziuoju moketi 300lt,tas mane nustebino,bet po nauju vel iskelsiu ieskini iki 500lt,nes jo pajamos labai dideles. Zemiau paskaitinek info,kazkada teisinko konsultacijos prasiau del alimentu dydzio, gavau atsakyma. As esu is Siauliu,turbut tu ne

Gal ta info parodyk advokatei,ka ji mano? Juk yra straipsnis tai turi vadovautis ir pateikti tavo ex.Nemanau,kad ex tavo priestaraus,juk tai kodekse nurodyta,tuo paciu ir as bandysiu jam tai iteikti. Skaityk zemiau.
Galimybė pakeisti vaiko išlaikymo formą ( iš pajamų dalies pakeisti į fiksuotą pinigų sumą) egzistuoja. Jums reikės kreiptis su ieškiniu į teismą ir turėsite įrodyti kodėl Jums reikalinga Jūsų nurodyta suma ir kodėl būtent tokia. (motyvai gali būti įvairųs)
Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šioje normoje įtvirtintas principas pagal poreikius ir galimybes, kuriuo grindžiamas tėvų ir jų nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės. CK, skirtingai nei galiojusiame Šeimos ir santuokos kodekse, nenustatyta jokių išlaikymo ribų (maksimumo ar minimumo), išlaikymo dydis tiesiogiai nesiejamas su tėvų pajamų dydžiu, vaikų skaičiumi ar panašiai. Įstatymas vaiko išlaikymo dydį sieja visų pirma su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė (pvz. sergančio vaiko didesnį išlaikymą lemia medikamentų, geresnio maitinimo poreikis ir pan.). Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis. Jei tėvo turtinė padėtis leidžia, vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą. Ir atvirkščiai, jei tėvo turtinė padėtis sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas. Tačiau sunki vaiko tėvų turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės. Pastebėtina, kad teismai, nagrinėdami nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, turi atsižvelgti I tai, dėl kokių priežasčių tėvo turtinė padėtis yra sunki. Jei sunki turtinė padėtis susidarė dėl netinkamo elgesio (girtavimo, narkotikų vartojimo, pinigų švaistymo azartiniams lošimams ir pan.), šiuo motyvu neturi būti vadovaujamasi sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus.
Teismai, spręsdami nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, turi vadovautis orientaciniais kriterijais, kaip antai CK 6.461 straipsnio 2 dalimi, kur sakoma, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (šiuo metu 450 Lt.). JEi tėvo , iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis labai sunki, gali būti priteisiamas ir mažesnis nei minimali mėnesio alga išlaikymas, tačiau išlaikymo dydis atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes neturi būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį( 125 lt).
Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), tai jų pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat yra lygi, tačiau tėvų turtinės galimybės išlaikyti savo vaikus gali būti nevienodos (pvz. skiriasi tėvų pajamos). Dėl šios priežasties CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.. Toki būdu, didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, jis privalo būti išlaikomas tiek motinos, tiek tėvo. Jei vienam iš tėvų pareiškiamas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, tai priteisiamo išlaikymo dydis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant ir į kito iš vaiko tėvų gaunamas pajamas.
Galimybė pakeisti vaiko išlaikymo formą ( iš pajamų dalies pakeisti į fiksuotą pinigų sumą) egzistuoja. Jums reikės kreiptis su ieškiniu į teismą ir turėsite įrodyti kodėl Jums reikalinga Jūsų nurodyta suma ir kodėl būtent tokia. (motyvai gali būti įvairųs)
Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šioje normoje įtvirtintas principas pagal poreikius ir galimybes, kuriuo grindžiamas tėvų ir jų nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės. CK, skirtingai nei galiojusiame Šeimos ir santuokos kodekse, nenustatyta jokių išlaikymo ribų (maksimumo ar minimumo), išlaikymo dydis tiesiogiai nesiejamas su tėvų pajamų dydžiu, vaikų skaičiumi ar panašiai. Įstatymas vaiko išlaikymo dydį sieja visų pirma su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė (pvz. sergančio vaiko didesnį išlaikymą lemia medikamentų, geresnio maitinimo poreikis ir pan.). Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis. Jei tėvo turtinė padėtis leidžia, vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą. Ir atvirkščiai, jei tėvo turtinė padėtis sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas. Tačiau sunki vaiko tėvų turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės. Pastebėtina, kad teismai, nagrinėdami nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, turi atsižvelgti I tai, dėl kokių priežasčių tėvo turtinė padėtis yra sunki. Jei sunki turtinė padėtis susidarė dėl netinkamo elgesio (girtavimo, narkotikų vartojimo, pinigų švaistymo azartiniams lošimams ir pan.), šiuo motyvu neturi būti vadovaujamasi sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus.
Teismai, spręsdami nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, turi vadovautis orientaciniais kriterijais, kaip antai CK 6.461 straipsnio 2 dalimi, kur sakoma, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (šiuo metu 450 Lt.). JEi tėvo , iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis labai sunki, gali būti priteisiamas ir mažesnis nei minimali mėnesio alga išlaikymas, tačiau išlaikymo dydis atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes neturi būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį( 125 lt).
Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), tai jų pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat yra lygi, tačiau tėvų turtinės galimybės išlaikyti savo vaikus gali būti nevienodos (pvz. skiriasi tėvų pajamos). Dėl šios priežasties CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.. Toki būdu, didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, jis privalo būti išlaikomas tiek motinos, tiek tėvo. Jei vienam iš tėvų pareiškiamas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, tai priteisiamo išlaikymo dydis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant ir į kito iš vaiko tėvų gaunamas pajamas.
Galimybė pakeisti vaiko išlaikymo formą ( iš pajamų dalies pakeisti į fiksuotą pinigų sumą) egzistuoja. Jums reikės kreiptis su ieškiniu į teismą ir turėsite įrodyti kodėl Jums reikalinga Jūsų nurodyta suma ir kodėl būtent tokia. (motyvai gali būti įvairųs)
Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šioje normoje įtvirtintas principas pagal poreikius ir galimybes, kuriuo grindžiamas tėvų ir jų nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės. CK, skirtingai nei galiojusiame Šeimos ir santuokos kodekse, nenustatyta jokių išlaikymo ribų (maksimumo ar minimumo), išlaikymo dydis tiesiogiai nesiejamas su tėvų pajamų dydžiu, vaikų skaičiumi ar panašiai. Įstatymas vaiko išlaikymo dydį sieja visų pirma su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė (pvz. sergančio vaiko didesnį išlaikymą lemia medikamentų, geresnio maitinimo poreikis ir pan.). Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis. Jei tėvo turtinė padėtis leidžia, vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą. Ir atvirkščiai, jei tėvo turtinė padėtis sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas. Tačiau sunki vaiko tėvų turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės. Pastebėtina, kad teismai, nagrinėdami nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, turi atsižvelgti I tai, dėl kokių priežasčių tėvo turtinė padėtis yra sunki. Jei sunki turtinė padėtis susidarė dėl netinkamo elgesio (girtavimo, narkotikų vartojimo, pinigų švaistymo azartiniams lošimams ir pan.), šiuo motyvu neturi būti vadovaujamasi sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus.
Teismai, spręsdami nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, turi vadovautis orientaciniais kriterijais, kaip antai CK 6.461 straipsnio 2 dalimi, kur sakoma, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (šiuo metu 450 Lt.). JEi tėvo , iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis labai sunki, gali būti priteisiamas ir mažesnis nei minimali mėnesio alga išlaikymas, tačiau išlaikymo dydis atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes neturi būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį( 125 lt).
Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), tai jų pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat yra lygi, tačiau tėvų turtinės galimybės išlaikyti savo vaikus gali būti nevienodos (pvz. skiriasi tėvų pajamos). Dėl šios priežasties CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.. Toki būdu, didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, jis privalo būti išlaikomas tiek motinos, tiek tėvo. Jei vienam iš tėvų pareiškiamas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, tai priteisiamo išlaikymo dydis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant ir į kito iš vaiko tėvų gaunamas pajamas.
Papildyta:
QUOTE(ligita @ 2006 12 05, 19:22)
Jis sutiko graziuoju moketi 300lt,tas mane nustebino,bet po nauju vel iskelsiu ieskini iki 500lt,nes jo pajamos labai dideles. Zemiau paskaitinek info,kazkada teisinko konsultacijos prasiau del alimentu dydzio, gavau atsakyma. As esu is Siauliu,turbut tu ne

Gal ta info parodyk advokatei,ka ji mano? Juk yra straipsnis tai turi vadovautis ir pateikti tavo ex.Nemanau,kad ex tavo priestaraus,juk tai kodekse nurodyta,tuo paciu ir as bandysiu jam tai iteikti. Skaityk zemiau.
Galimybė pakeisti vaiko išlaikymo formą ( iš pajamų dalies pakeisti į fiksuotą pinigų sumą) egzistuoja. Jums reikės kreiptis su ieškiniu į teismą ir turėsite įrodyti kodėl Jums reikalinga Jūsų nurodyta suma ir kodėl būtent tokia. (motyvai gali būti įvairųs)
Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šioje normoje įtvirtintas principas pagal poreikius ir galimybes, kuriuo grindžiamas tėvų ir jų nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės. CK, skirtingai nei galiojusiame Šeimos ir santuokos kodekse, nenustatyta jokių išlaikymo ribų (maksimumo ar minimumo), išlaikymo dydis tiesiogiai nesiejamas su tėvų pajamų dydžiu, vaikų skaičiumi ar panašiai. Įstatymas vaiko išlaikymo dydį sieja visų pirma su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė (pvz. sergančio vaiko didesnį išlaikymą lemia medikamentų, geresnio maitinimo poreikis ir pan.). Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis. Jei tėvo turtinė padėtis leidžia, vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą. Ir atvirkščiai, jei tėvo turtinė padėtis sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas. Tačiau sunki vaiko tėvų turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės. Pastebėtina, kad teismai, nagrinėdami nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, turi atsižvelgti I tai, dėl kokių priežasčių tėvo turtinė padėtis yra sunki. Jei sunki turtinė padėtis susidarė dėl netinkamo elgesio (girtavimo, narkotikų vartojimo, pinigų švaistymo azartiniams lošimams ir pan.), šiuo motyvu neturi būti vadovaujamasi sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus.
Teismai, spręsdami nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, turi vadovautis orientaciniais kriterijais, kaip antai CK 6.461 straipsnio 2 dalimi, kur sakoma, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (šiuo metu 450 Lt.). JEi tėvo , iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis labai sunki, gali būti priteisiamas ir mažesnis nei minimali mėnesio alga išlaikymas, tačiau išlaikymo dydis atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes neturi būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį( 125 lt).
Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), tai jų pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat yra lygi, tačiau tėvų turtinės galimybės išlaikyti savo vaikus gali būti nevienodos (pvz. skiriasi tėvų pajamos). Dėl šios priežasties CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.. Toki būdu, didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, jis privalo būti išlaikomas tiek motinos, tiek tėvo. Jei vienam iš tėvų pareiškiamas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, tai priteisiamo išlaikymo dydis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant ir į kito iš vaiko tėvų gaunamas pajamas.
Galimybė pakeisti vaiko išlaikymo formą ( iš pajamų dalies pakeisti į fiksuotą pinigų sumą) egzistuoja. Jums reikės kreiptis su ieškiniu į teismą ir turėsite įrodyti kodėl Jums reikalinga Jūsų nurodyta suma ir kodėl būtent tokia. (motyvai gali būti įvairųs)
Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šioje normoje įtvirtintas principas pagal poreikius ir galimybes, kuriuo grindžiamas tėvų ir jų nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės. CK, skirtingai nei galiojusiame Šeimos ir santuokos kodekse, nenustatyta jokių išlaikymo ribų (maksimumo ar minimumo), išlaikymo dydis tiesiogiai nesiejamas su tėvų pajamų dydžiu, vaikų skaičiumi ar panašiai. Įstatymas vaiko išlaikymo dydį sieja visų pirma su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė (pvz. sergančio vaiko didesnį išlaikymą lemia medikamentų, geresnio maitinimo poreikis ir pan.). Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis. Jei tėvo turtinė padėtis leidžia, vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą. Ir atvirkščiai, jei tėvo turtinė padėtis sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas. Tačiau sunki vaiko tėvų turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės. Pastebėtina, kad teismai, nagrinėdami nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, turi atsižvelgti I tai, dėl kokių priežasčių tėvo turtinė padėtis yra sunki. Jei sunki turtinė padėtis susidarė dėl netinkamo elgesio (girtavimo, narkotikų vartojimo, pinigų švaistymo azartiniams lošimams ir pan.), šiuo motyvu neturi būti vadovaujamasi sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus.
Teismai, spręsdami nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, turi vadovautis orientaciniais kriterijais, kaip antai CK 6.461 straipsnio 2 dalimi, kur sakoma, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (šiuo metu 450 Lt.). JEi tėvo , iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis labai sunki, gali būti priteisiamas ir mažesnis nei minimali mėnesio alga išlaikymas, tačiau išlaikymo dydis atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes neturi būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį( 125 lt).
Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), tai jų pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat yra lygi, tačiau tėvų turtinės galimybės išlaikyti savo vaikus gali būti nevienodos (pvz. skiriasi tėvų pajamos). Dėl šios priežasties CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.. Toki būdu, didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, jis privalo būti išlaikomas tiek motinos, tiek tėvo. Jei vienam iš tėvų pareiškiamas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, tai priteisiamo išlaikymo dydis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant ir į kito iš vaiko tėvų gaunamas pajamas.
Galimybė pakeisti vaiko išlaikymo formą ( iš pajamų dalies pakeisti į fiksuotą pinigų sumą) egzistuoja. Jums reikės kreiptis su ieškiniu į teismą ir turėsite įrodyti kodėl Jums reikalinga Jūsų nurodyta suma ir kodėl būtent tokia. (motyvai gali būti įvairųs)
Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šioje normoje įtvirtintas principas pagal poreikius ir galimybes, kuriuo grindžiamas tėvų ir jų nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolės. CK, skirtingai nei galiojusiame Šeimos ir santuokos kodekse, nenustatyta jokių išlaikymo ribų (maksimumo ar minimumo), išlaikymo dydis tiesiogiai nesiejamas su tėvų pajamų dydžiu, vaikų skaičiumi ar panašiai. Įstatymas vaiko išlaikymo dydį sieja visų pirma su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė (pvz. sergančio vaiko didesnį išlaikymą lemia medikamentų, geresnio maitinimo poreikis ir pan.). Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis. Jei tėvo turtinė padėtis leidžia, vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą. Ir atvirkščiai, jei tėvo turtinė padėtis sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas. Tačiau sunki vaiko tėvų turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės. Pastebėtina, kad teismai, nagrinėdami nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, turi atsižvelgti I tai, dėl kokių priežasčių tėvo turtinė padėtis yra sunki. Jei sunki turtinė padėtis susidarė dėl netinkamo elgesio (girtavimo, narkotikų vartojimo, pinigų švaistymo azartiniams lošimams ir pan.), šiuo motyvu neturi būti vadovaujamasi sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus.
Teismai, spręsdami nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, turi vadovautis orientaciniais kriterijais, kaip antai CK 6.461 straipsnio 2 dalimi, kur sakoma, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (šiuo metu 450 Lt.). JEi tėvo , iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis labai sunki, gali būti priteisiamas ir mažesnis nei minimali mėnesio alga išlaikymas, tačiau išlaikymo dydis atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes neturi būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį( 125 lt).
Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), tai jų pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat yra lygi, tačiau tėvų turtinės galimybės išlaikyti savo vaikus gali būti nevienodos (pvz. skiriasi tėvų pajamos). Dėl šios priežasties CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.. Toki būdu, didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, jis privalo būti išlaikomas tiek motinos, tiek tėvo. Jei vienam iš tėvų pareiškiamas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, tai priteisiamo išlaikymo dydis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant ir į kito iš vaiko tėvų gaunamas pajamas.
Papildyta:
kazka pridirbau